Karalienės Luizės šleifas Klaipėdoje (3)

Pabaiga. 

Pradžia čia

Tam didžiausią įtaką turėjo vieneri tuomečiame Mėmelyje 1807-1808 m. praleisti metai, kuomet karališkoji šeima bėgo nuo Prūsijos karalystę triuškinančios Napoleono Bonaparto kariuomenės.

Nepaisant skaudžių aplinkybių, karalienės Luizės gyvenimas laikinąja Prūsijos sostine tapusiame uostamiestyje paženklintas romantiškomis akimirkomis bei atminimo ženklais.

Švietimo patronė

Klaipėdietis filosofas Leonidas Donskis (1962-2016) yra rašęs: „<...> anksčiau ar vėliau daugiakultūriuose miestuose susiformuoja miestiečių karta, kuri pripažįsta, jog jie, būdami neatsiejama savo gimtojo miesto dalis, yra skolingi miesto praeičiai, kurią ignoravo arba sąmoningai iškraipė ankstesnės kartos.“

Taigi, ir karalienės Luizės (1776-1810) atminimas, Lietuvai 1990 m. išsivadavus iš sovietinio kalėjimo, buvo po truputį grąžinamas į viešąjį Klaipėdos gyvenimą.

„Tendenciją, kad vis labiau suvokiama karalienės Luisės nuopelnų miesto ir regiono švietimo bei kultūros raidai reikšmė, atspindi tai, jog 2006 m. rudenį miesto politikams buvo pateiktas svarstyti siūlymas Klaipėdos jaunimo centrą, įsikūrusį buvusios Luisės gimnazijos pastate, pervadinti karalienės Luisės vardu.

Dešimtmetį, kai nuo 1999 m. siekta sugrąžinti karalienę Luisę į Klaipėdos istorinį-kultūrinį kraštovaizdį, vainikavo 2009 m. birželio 5-27 d. Mažosios Lietuvos muziejuje veikusi paroda „Karalienė Luizė Rytų Prūsijoje. Tarp caro ir imperatoriaus“, - savo knygoje „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“ (Klaipėda, 2010 m.) rašė istorikė, Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Karalienės Luizės jaunimo centras: taip dabar vadinasi įstaiga, veikianti buvusios 1891 m. įsteigtos Karališkosios Luizės gimnazijos pastate Puodžių g. 1. Jame prieš Antrąjį pasaulį karą kabojo du originalūs Luizės paveikslai (abu - dingę arba sunaikinti), o nuo šių metų kovo 20 d. veikia dailės studijų mokinių darbų paroda „Karalienės Luizės portretai“.

„Klaipėdos Luisės gimnazijos <...> pavyzdys byloja apie tai, kad įsimintiniausias Klaipėdos ir regiono istorijoje yra karalienės Luisės - švietimo patronės įvaizdis“, - pastebėjo dr. N. Strakauskaitė.

Įdomi detalė: abipus minėto pastato paradinio įėjimo, ant stačiakampių kolonų išliko ir iki šiol vieninteliai visoje Klaipėdoje šviečia du dujiniai žibintai. Prieš 15 metų šie reliktai buvo išmontuoti, atiduoti į Vokietijos restauratorių rankas ir 2011-aisiais sugrąžinti atgal į savo vietą.

Šviesos šaltiniui panaudota jau moderni vokiška, kūrenama gamtinėmis dujomis, įranga. Ji turi fotoelementus, todėl sutemus žibintai įsižiebia automatiškai. Tokią procedūrą senovėje kas vakarą atlikdavo tarnautojas, prižiūrintis žibintus, kitaip - išnykusios profesijos atstovas žibininkas.

Karališka vynuogė

Kartais patys pikantiškiausi dalykai slypi ne už paradinių durų, o užkulisiuose: nutarę apsilankyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM), Didžiojoje Vandens g. 2, nepatingėkite užsukti į vidinį kiemelį. Prie tarnybinio įėjimo rasite kai ką labai įdomaus - vešinčią vynuogę.

1777 metais pakeliui iš Karaliaučiaus į Peterburgą darbo reikalais Mėmelyje stabtelėjo išskirtinė asmenybė - mokslininkas, keliautojas dr. Johannas Bernoullis. Vyriškis užsuko į ypatingą vietą - gražų, išpuoselėtą sodą tarp Didžiosios Vandens, Daržų bei Aukštosios gatvių.

Anksčiau ar vėliau daugiakultūriuose miestuose susiformuoja miestiečių karta, kuri pripažįsta, jog yra skolinga miesto praeičiai.

J. Bernoullis perdavė rekomendacinį laišką čia gyvenusiam pašto kontoros viršininkui bei pirmojo oficialaus Prūsijoje banko valdytojui Johannui Christianui Wittei. Svečią labiausiai nustebino Wittės įkurtas sodas, buvęs dabartinio MLIM kiemelyje. Čia augo įvairūs vaismedžiai, figos bei vynuogės.

Taigi, norėdami aktualizuoti istoriją, išnykusią kultūrą kiemuose veisti sodus, formuoti želdynus, daržuose auginti įvairias vaistažoles, prieskonines žoleles (neatsitiktinai ir Daržų gatvė yra), MLIM darbuotojai kiemelyje 2017 m. simboliškai pasodino ypatingą, karalienės garbei pavadintą vynuogės veislę - 'Luise'.

Tai - senovinė, prūsiška vynuogė, istoriškai patvirtintas porūšis, kuris prisitaikęs augti mūsų klimatinėmis sąlygomis, nes nebijo šalčio, augalas yra atsparesnis. Žalios spalvos uogas subrandinančios vynuogės 'Luise' sodinukus iš Vokietijos, Leipcigo botanikos instituto parvežė Klaipėdos universiteto mokslininkas prof. Algimantas Mečislovas Olšauskas.

Sidabro gijos

Na, o pačiame MLIM nuo 2021 m. iki šiol saugomas vienas rečiausių ir mįslingiausių eksponatų - karalienei Luizei prieš daugiau kaip 200 metų siūtos suknelės fragmentai.

Pasakojama, kad išskirtinę dovaną karalienei konsortei norėjo įteikti Rytprūsių gyventojai. XIX a. pradžioje Ispanijoje buvo užsakyta vienetinė balto šilko tiulio suknia, siuvinėta auksuotomis vario lydinio ir sidabro juostelėmis, kurią gamino ten gyvenę žydų meistrai.

Darbas buvęs toks brangus ir kruopštus, jog jis užtruko... per ilgai. 1810 m. liepos 19 d., sulaukusi vos 34 metų, karalienė Luizė nuo plaučių uždegimo mirė. Rūbas - nepabaigtas, ir dovana liko neįteikta. Bet... nupirkta dalimis.

Vieną jų (neaišku, nei iš ko, nei už kiek ir kur) įsigijo Mėmelio gyventojas Heinrichas Beerbohmas, o neįkainojamą reliktą paveldėjo jo anūkė Marie-Luise Ancker. Ji restauruotą nebaigtos suknios fragmentą išsaugojo ateities kartoms: vertybė buvo laikoma Rusnėje, Anckerių šeimos namų relikvijoriume po stiklu.

Įsimintiniausias Klaipėdos ir regiono istorijoje yra karalienės Luizės - švietimo patronės įvaizdis.

2021 m. su MLIM susisiekė minėtos giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris, kuris iš Vokietijos į Klaipėdą atvežė Luizei siūtos suknios atraižą kartu su kitais XIX a. pr. H. Beerbohmo įsigytais jos atributais: dekoratyvine juosta, kutais, siuvimo siūlų rite.

Dar vienas legendinės suknios fragmentas saugomas vieno klaipėdiečio privačioje kolekcijoje. Taigi, tikėtina, jog po pasaulį karalienei skirta suknia yra pasklidusi tiesiog dalimis...

Sanatorija Giruliuose

Duoklė Prūsijos madonos atminimui - ir Giruliuose, kuriuose klaipėdiečiai pradėjo gausiau lankytis nuo 1892 metų, kai buvo nutiestas Klaipėdos-Bajorų geležinkelis. XX a. pr. Giruliai garsėjo kaip kurortas, į kurį savaitėms ar mėnesiui vasarą gyventi persikeldavo miestiečiai.

1910 m., minint Prūsijos karalienės mirties 100-ąsias metines, Giruliuose atidarytas sveikatinimo paslaugų kompleksas su įspūdingu fachverkiniu pastatu - sanatorija vargingiems ir ligotiems vaikams ir suaugusiems. Įstaiga Įsrutyje (Insterburg, dab. Černiachovskas, Kaliningrado sritis) veikusios karalienės atminimo puoselėjimo draugijos iniciatyva pavadinta Luizės sanatorija (vok. „Luisenheim“). Joje gydėsi ir ilsėjosi vaikai ir suaugusieji iš daugelio Rytų Prūsijos apskričių.

Pastatas išliko iki mūsų dienų, yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau jau daug metų - apleistas.

Be kita ko, siekiant atgaivinti Rytų Prūsijoje veikusių karalienės atminimo puoselėjimo draugijų tradicijas, 2011 metų pabaigoje Klaipėdoje buvo įkurtas moterų „Rotary“ klubas „Karalienė Luizė“.

Išnykusi vaistinė

Karalienės Luizės vardas uostamiestyje buvo tapęs ir rinkodaros priemone: dabartinėje Minijos g. 1 iki šiol stovi ypatingos architektūros namas, kuriame veikė Luizės vaistinė (vok. Luisenapotheke). Tiesa, prieš Antrąjį pasaulinį karą jos adresas buvo Malūnų Vartų g. 1A (vok. Mühlentorstrasse 1a).

Luizės vaistinė savo veiklą pradėjo XX a. pr., ir 1909 m. jos savininku buvo Eugenas Krausė. Vaistinė prekiavo medikamentais, medicinos instrumentais, kosmetinėmis ir higienos priemonėmis, dietiniais produktais. Čia buvo klientų aptarnavimui skirta oficina (lot. officina - dirbtuvė), laboratorija vaistiniams preparatams paruošti, sausa patalpa vaistažolėms laikyti ir šalta patalpa rūsyje.

Vaistininkas turėjo gyventi tame pačiame pastate, kad prireikus jį būtų galima prisišaukti ir naktį. Po 1918 m. Luizės vaistinė tapo penktąja Mėmelio miesto vaistine.

Savo senąjį vardą vaistinė išlaikė, ir apie 1990 m. buvo pavadinta Luizos vaistine: įėjimas į ją buvo iš šiaurinės namo pusės, dar 2006 m. darytose nuotraukose matyti reklaminiai užrašai dviejuose, į Minijos g. atgręžtuose languose. Dabar buvusios vaistinės patalpos nebenaudojamos.