Kelionė į Klaipėdos praeitį: kiekvieno viduje gali slypėti migrantas

Projekto vadovė, koncepcijos autorė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė teigė, kad miesto gyventojai ir svečiai kviečiami patirti skirtingas migrantų situacijas, likimus ir pabūti kito kailyje.

„XX amžius Klaipėdoje buvo labai permainingas, daug įvykių ir natūralu, kad migracijos priežastis daugiausia lėmė karas. Ta tema dabar vėl aktuali, nors kai kūrėme šį projektą, nė minties nebuvo, kad šios temos, šie tekstai atlieps tam tikras jausmines situacijas“, - pasakojo R. Nabažaitė.

Pasak istorikės, projekto idėja gimė tarptautinio bendradarbiavimo metu, kai buvo galimybė pasigilinti į švedų sukurtą „Kelionės laiku“ metodą.

"Jo tikslas yra lokalų paveldą susieti su vietos bendruomene, suteikti žmonėms naują tapatybę, susijusią su konkrečiu istoriniu įvykiu. Kad žmogus ne tik sužinotų apie faktus, bet ir išsineštų klausimą sau, jausmų, pamąstymų. Toks ir buvo mūsų tikslas.

Galų gale mes patys esame migrantai, nes pokariu senbuvių nebeliko.

Susikūrusi nauja visuomenė yra sudaryta iš migrantų ir beveik visi mes esame atvykę", - komentavo idėjos autorė R. Nabažaitė.

Projekto kūrybinę komandą, be koncepcijos autorės R. Nabažaitės, sudaro bendraautorė pedagogė Milda Kontrimė, bendraautorė edukatorė Rima Čerapė, scenarijaus teksto autorė Sondra Simana, garso režisierius Kristijonas Lučinskas, pagrindinį veikėją įgarsinęs aktorius Mikalojus Urbonas.

Istorijos lagaminuose

Ši patyriminė kelionė koncentruota kareivinių miestelyje, kuris taip pat yra paveldo objektas.

„Dažnai turistai ar smalsautojai renkasi senamiestį, o kareivinių miestelis lieka nuošaly. Buvo noras atverti kareivines kaip militaristinį objektą ir parodyti Klaipėdos universiteto kūrybinį potencialą, nes ir tekstai kurti pagal mūsų mokslininkų atliktus mokslinius tyrimus“, - sakė R. Nabažaitė.

Ekskursijos dalyviai po miestelį keliauja nešdamiesi lagaminus.

Jie - labai skirtingi: dideli, maži, kaustyti metalu, blizgantys, mediniai, nutriušę, vos užsidarantys. Prieš kelionę kiekvienas dalyvis pats pasirenka lagaminą, kuris taps jo istorija.

„Lagaminai yra autentiški, padovanoti Vakarų Lietuvos gyventojų. Dalis turi jautrias istorijas, jie parvežti iš Sibiro žmonių, kurie buvo ištremti. Lagaminuose esantys daiktai sietini su istorija, bet nėra unikalūs, tai mūsų kūrybinės grupės išieškoti dalykai“, - paaiškino projekto vadovė.

Kiekviename lagamine slypi pasakojimas apie žmogų, migrantą, į kurio gyvenimą kviečiama įsijausti - vyrą, moterį ar vaiką, lietuvį ar užsienietį, turintį turto ar badaujantį.

Kiekvienam ekskursijos dalyviui ausinėse pasakojamos istorijos pagrįstos tikrai įvykiais ir išgyvenimais.

„Karas yra baisiausias dalykas, kurį sutvėrė žmogus“, - viena esminių ekskursijos metu išsakomų minčių.

Herojams balsus „paskolino“ ne profesionalūs aktoriai, o įvairūs ir labai skirtingi žmonės, kurie gyvena Klaipėdoje ar čia tik trumpam apsistoję: italai, prancūzai, ukrainiečiai, vokiečiai, rusai, žydai, dzūkai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuvininkai.

Visuomenei atviras mokslas

Šios istorijos nukelia į laikus, kai tuometinėse kareivinėse šeimininkavo Vokietijos, Prancūzijos, Lietuvos, Sovietų Sąjungos kariai.

Apžvelgiamos Lietuvos kariuomenės kūrimosi peripetijos, Antrojo pasaulinio karo nuotaikos, „vilko vaikų“, trėmimų istorijos, po karo į Klaipėdą atvykusių naujakurių patirtys ir kt.

„Tos istorijos, kurios susieja su konkrečiu personažu, konkrečiu išgyvenimu, leidžia žmonėms, kurie viso to nepatyrė, gerokai sodriau patirti istoriją. Tai nėra vadovėlio perskaitymas ar nuotraukos pamatymas. Tai iš esmės įvykių išgyvenimas“, - komentavo BRIAI direktorius, istorikas dr. Vasilijus Safronovas.

Jo manymu, ši ekskursija turėtų būti įdomi ne tik tiems žmonėms, kurie domisi istorija, bet ir kiekvienam norinčiam daugiau sužinoti apie Klaipėdos ir regiono praeitį.

Tai jau ne pirmas Klaipėdos universiteto istorikų projektas, kuriuo miestiečiai ir uostamiesčio svečiai kviečiami pasinerti į Klaipėdos istorijos peripetijas.

„Tai atspindi, koks turi būti mokslas šiandien - jis turi būti atviras visuomenei“, - akcentavo V. Safronovas, pasidžiaugęs, kad mokslininkų renginiai visuomenei paprastai sulaukia didelio susidomėjimo ir plačios auditorijos.

Šiandienos atspindžiai

Su scenarijaus autore S. Simana ir garso režisieriumi K. Lučinsku projekto vadovei R. Nabažaitei jau teko dirbti Šeiko šokio teatro projekte „Keliaujančios bažnyčios“, tad šiame projekte bendradarbiavimas tęsiamas kitokiame kontekste.

Scenarijų šiai patyriminei kelionei rengusi rašytoja S. Simana „Vakarų ekspresui“ sakė, kad yra nemažai sąsajų su dabar Ukrainoje vykstančiu karu.

„Jie tada žinojo, ką daro, jie ir dabar žino, ką daro“, - panašumų su istoriniais įvykiais įžvelgia rašytoja.

Pasak jos, dėl to nėra lengva klausytis ekskursijos metu pasakojamų istorijų.

„Nėra distancijos, viskas pernelyg arti ir vos gali kvėpuoti. Bent jau man buvo labai sunku“, - atviravo S. Simana.

Garso režisierius K. Lučinskas komentavo, kad buvo nelengva įsijausti į laikotarpį, kuriame neteko gyventi, tačiau istoriniai duomenys padėjo sukurti tų laikų miesto garsovaizdį.

„Eina kalba ne vien apie muziką, bet ir apie bendrą atmosferą. Galbūt svarbu ir ne tiek nuotaika, kiek pats jausmas, ką žmogus turėtų pajausti - nerimą, liūdesį, netekties išgyvenimus“, - sakė kūrėjas.

Šis projektas, K. Lučinsko manymu, yra kitoks, nes jis labiau dokumentinis, tarsi informacinis radijo spektaklis. Dėl to tai tampa unikalia patirtimi ekskursijos dalyviams.

„Būtinai kviesčiau dalyvauti jaunimą nuo 10-14 metų, taip pat kviesčiau į Klaipėdą atvykusius migrantus, užsieniečius, kurie supranta lietuviškai. Jie irgi yra šio krašto dalis“, - mintimis dalijosi garso režisierius.

Svarbu žinoti

Patyriminės kelionės dalyviams į kartą per savaitę vyksiančias ekskursijas negalima vėluoti, o įsigijus bilietą negalima neateiti.

„Jei nusipirkote bilietą, bet negalite dalyvauti, perduokite bilietą kam nors kitam, nes kiekvienas dalyvis yra scenarijaus dalis ir jei netenkame bent vieno dalyvio, visa istorija tampa skurdesnė“, - pabrėžė R. Nabažaitė.

Gegužės mėnesį ekskursijos numatytos 8 d. 15 val., 11 d. 18 val., 22 d. 15 val.

Informacija apie planuojamus ekskursijų laikus - „Facebook“ puslapyje „Migrantai“, bilietais prekiaujama platformoje www.bilietai.lt.