Klaipėda prieš 100 metų (12)

Lietuvos valstybės ūkis spalių mėn.

1924 m. lapkričio 10 d. buvo išleistas „Pajūrio sargo“ numeris. Jo, kaip ir „Klaipėdos žinių“, redaktorius tuo metu buvo Hermanas Jokūbas Jakužaitis.

Šešiolikos puslapių laikraštyje daugiausia dėmesio skiriame Didžiosios Lietuvos ir prie jos prijungto Klaipėdos krašto ekonominiams bei kultūriniams santykiams nagrinėti.

Pavyzdžiui, straipsnyje „Lietuvos valstybės ūkis spalių mėn.“ visuomenei pateikiama ataskaita, kad "Spalių mėnesį Lietuvos valstybė turėjo paprastųjų pajamų 18 163 691,95 Lt, o nepaprastųjų - 80 695,25 lt, iš kitų mėnesių buvo užsilikusių 12 578 705,74 Lt, taigi spalių 31 d. visų pajamų buvo 30 823 092,94 Lt.

Išlaidų buvo padaryta 19 251 125,97 Lt. Tokiu būdu liko lapkričio 1 d. 11 571 966, 97 Lt. Didžiausios išlaidos padarytos 4 980 986, 72 Lt susisiekimui ir 4 502 881,10 Lt krašto apsaugai. Švietimui išleista 2 627 264,48 Lt.

Didžiausią pajamų dalį sudaro netiesioginiai mokesniai 5 078 517, 73 Lt ir muitai 3 574 226,55 Lt. Tiesioginiai mokesniai siekia tik 2 235 061,15 Lt ir papildomieji - 1 707 477,06 Lt.

Kiek dabar turėtų iš gautųjų muitų atitekti Klaipėdos kraštui? Šitas klausimas ypač mums klaipėdiečiams yra svarbus. Neseniai pranešė „Pajūrio sargas“ statistikos skaičius, įrodančius, kad Klaipėdos krašto gyventojai maždaug 8 kartus tiek įvežamų, tiek išvežamų daiktų priguli negu kitų Lietuvos kraštų vienam gyventojui.

Turint Lietuvai mažiau 2 milijonų, o Klaipėdos kraštui 150 000 gyventojų, Klaipėdos kraštui tad turėtų atitekti trys aštuntadaliai pajamų, tai vis vien būtų pavyzdžiui spalių mėnesiui apie 1 340 000 litų. O tame dar monopolis ir akcizės?

Žinoma, tad atitinkama dalimi Klaipėdos kraštas privalo prisidėti prie krašto apsaugos, valdymo, įstaigų palaikymo, bet visgi jam prigulinti suma be abejo bus žymiai aukštesnė negu iki šiol jam teikta. Tai kodėl jam nenorima atiduoti, kas priguli?" - klausiama leidinyje.

Lietuvos metaliniai pinigai

Kitame ekonominių žinių straipsnelyje informuojama, kad "jau atgabeno iš Anglijos Kaunan pirmuosius metalinius pinigų pavyzdžius, kuriuos parodė ir Seime.

Todėl jau galima tikėtis, kad jau apie Naujus metus gausime pirmuosius metalinius centus. Su laiku atmuš ir aukštesnių vertybių pinigus.

Šitiems pargabenti Kaunan reikėsia dvylika vagonų."

Kiek Lietuva turi skolų?

"Iš viso Lietuva padarė per visą nepriklausomybės laiką užrubežyje ir pačiame krašte 3 paskolas.

Amerikai Lietuva skolinga 6 031 547 dolerius, kuriuos turi sumokėti per 62 metų, t. y. iki 1986 m. ir 822 20 dolerių, kurių atlyginimas dar nesutvarkytas.

Iš viso Amerikai skolinga 6 853 747 dolerius.

Iš Prancūzijos Lietuva buvo pirkusi garvežių (lokomotyvų) ir skolos pasidarė apie 5 mil. frankų. Didesnė pusė jau sumokėta, o likusiąją dalį numatoma apmokėti per sekančius dvejus metus.

Anglija turi gauti 18 810 svarų sterlingų, kuriuos žadama sumokėti sekančiais metais.

Apart šitų skolų Amerikoje tebrenkama Laisvės paskola sumoje 1 800 000 dolerių. Iš viso užrubežinių skolų yra apie 90 milijonų litų."

Nuteisė Klaipėdos „pučistus“

Toks pranešimas pirmame puslapyje pradėjo 1924 m. gruodžio 16 d. „Klaipėdos žinių“ numerį.

"Vieną gražų vasaros vakarą, rugpjūčio 1 d. suimta Klaipėdoje pulkelis klaipėdiečių ir svetimšalių, rengusių pučą, tikslu nuversti vietinę valdžią, paimti kareivines, iššaukti Vokietijon link nukrypusį freištatą ir t.t.

Suokalbis laiku susektas ir jo vadai suimti lygiai kelias dienas prieš sumanytą pučo dieną. Tūliems dalyvavusiems pučo prirengiamajame darbe sekės laiku pasišalinti į Rytprusius. Padaryta vietoje daug kratų - irgi pas tūlus „kulturbundo“ vadus. Apie 20 kaltinamųjų buvo patalpinti Klaipėdos kareivinėse ir tada išvežti į Kauno kalėjimą.

Kaltinamųjų sąrašas: F. Blumenau, H. M. Kessler, G. A. Botcher, O Balnus, V. Švenzig, M. Beck, J. Karalius, E. Ukstins, E. Stuhlert, J. Perkams, Kr. Simonaitis (Vok. pilietis), J. Mačkus, H. Balnus, G. Blum, H. Petriks, E. Riegel, Br. Riegel, E. Klimkaitis. Tūliems užstačius piniginę kauciją buvo palikta laisvė iki termino.

/.../ Gruodžio 12 ir 13 d. įvyko Kaune Klaipėdos pučistų bylos terminas. Teismo posėdžiai nebuvo vieši. Nedalyvavo nei spaudos atstovai. Už tai reikės sulaukti platesnį oficialų bylos sprendimo pranešimą.

Gautomis šventadienį žiniomis sprendimas paskelbtas šeštadienio vakarą. Nuteista 9 kaltinamieji sunkių darbų kalėjimu, būtent Blumenau 12 metų, Kessler ir Boticher po 8 metus, O Balnus ir Švenzig po 2 3/4 metų, Beck ir Karalius po 2 metus, Ukstins ir Stuhlert po 1 1/3 metų. "