Pokalbiai prie švyturio (7). Klaipėdos meras: pats uostamiestis yra didelis švyturys

„Sakoma, jog Klaipėdoje kas trečioje šeimoje yra po jūrininką. Ką jiems reiškė gimtojo uosto švyturys? Po ilgų mėnesių plaukiojimo grįžtančiam jūrininkui išvysti savo namų švyturio šviesą buvo didžiulė laimė. Labai jautru. 

Pati Klaipėda, jos žmonės yra tarsi didelis švyturys. Lietuvai ir pasauliui. Uostamiestis ne tik užtikrina krovinių, keleivių tranzitą, kruizinę laivybą, tapo švyturiu pramonei, bet yra ir energetinės nepriklausybės epicentras. Ta šviesa reiškia ir galimybę užtikrinti karinį mobilumą, o tai reiškia saugumo jausmą“, - mintimis dalijosi A. Vaitkus. 

Jis vienareikšmiškai pasisakė už 1884 m. įžiebto ir 1945 m. susprogdinto, buvusio vieno iš ryškiausių Klaipėdos, Lietuvos – jūrinės valstybės simbolių, Baltojo švyturio atstatymą. 

„Matau didžiulę prasmę šioje iniciatyvoje. Visada priklauso nuo noro: ar tu nori pasiekti rezultatą, ar ne? Šiandien esu giliai įsitikinęs, kad Baltąjį švyturį atstatyti galima. Teisinė bazė tai irgi leidžia padaryti. Tiesiog reikia gero noro. Finansų, suglaudę visi pečius, irgi rastumėme“, - teigė jis. 

Kaip niekad atviro pokalbio metu Klaipėdos meras atskleis galimai mažiausiai visuomenei žinomas savo biografijos aplinkybes, kurios nuvedė jį prie jūros. Prie miesto šturvalo A. Vaitkus stojo prieš tai septynerius metus vadovavęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. 

„Mano tėtis buvo jūrininkas, tad aš saku, jog gimiau ant jūros kranto. Pirmasis tėvų dovanotas žaisliniai kibirėlis su kastuvėliu leido primityviai suprasti, kaip veikia jūra. Pastatydavai smėlio pilį, ir bangos ją nuplaudavo. Vadinasi, iš smėlio pilių statyti negalima“, - juokėsi meras. 

Nuo smėlio pilaičių – iki pusę amžiaus tarnauti galinčių, tvirtų uosto krantinių statybos. Tačiau mero jaunystės biografijoje nerasime nieko, kas jį profesiškai su jūriniu sektoriumi sietų. A. Vaitkaus išsilavinimas yra yra chemijos pramonės mašinų ir aparatų mechanikos inžinierius.

Dar įdomesnis biografijos vingis – Ukrainoje, Charkive baigti aukštieji juridiniai kursai. 

„1986-aisiais buvau sukūręs šeimą. Turėjau rinktis: arba privalomąją karo tarnybą Černobylyje, Kalnų Karabache, Afganistane, arba įgyti dar vieną aukštąjį išsilavinimą. Buvau neseniai vedęs, gimė vaikas, tad mokslai viliojo labiau“, - pasakojo meras. 

Pokalbio metu jis išreiškė savo požiūrį į jūrinės kultūros puoselėjimą Klaipėdoje, šio miesto identiteto ženklų problematiką, ar verta visuomenei atverti dabartinį, neseniai suremontuotą švyturį Burių gatvėje. 

Išskyrė, kas jam asmeniškai yra mūsų uostamiesčio simbolis, kurie Lietuvos švyturiai – įdomiausi bei kodėl į Klaipėdos švyturio apžvalgos aikštelę vesdavosi iš Vilniaus atykusius ministrus.