Klaipėda prieš 100 metų (16)

Apie Simoną Daukantą

Prieš 100 metų Klaipėdoje nevykdavo tiek daug ir įvairių kultūrinių renginių kaip dabar, bet periodiškai buvo organizuojamos paskaitos.

1925 m. sausį klaipėdiečiai klausėsi Juozo Tumo-Vaižganto paskaitos apie Simoną Daukantą, o laikraštis „Klaipėdos žinios“ renginį aprašė straipsnyje „Doc. J. Tumo pasakaita apie Simono Daukanto reikšmę lietuvių kultūrai“.

„Gerb. paskaitininkais iš pradžių pažymėjo, kodėl Didžiosios Lietuvos veikėjas turi rūpėti Mažosios Lietuvos piliečiams. 

Džiaugias gi ir garbina Didžioji Lietuva Kr. Dounelaitė, visai nenusigązdama, jog jis yra buvęs “prūsas" ir net protestantų kunigas.

Kultūros vertybės yra vienokios, ar to ar kito krašto į bendrąjį įždyną įdedamos. Tauta viską rankiojas ir kraunas, kaip didėtų jos garbė ir dvasios turtas, kad jau yra atgimęs ir kad būtų tvirtas pamatas atgimti."

Apie S. Daukanto palikimą paskaitininkas taip kalbėjo: "...S. Daukantas rašo lietuviams lotinu kalbos gramatiką, verčia lietuviams Kornelijų Nepotą, Fedro pasakas, sustato pradžiamokslį ir skaitymų knygą pradinei mokyklai, renka dainas, tautos filosofiją - patarles.

Apoteozuodamas lietuvių kalbą, S. Daukantas negalėjo pakęsti makaronistiškos literatūros. Jis imasi kalbą gryninti, ieškoti užmirštųjų jos turtų ir grąžinti jies pilietybės teisės. Tai jam sekas. Jis palieka didelį kalbos iždyną.

Kultūrindamas ūkininką, jis surašo jiems daugybę instrukcijų, kaip ūkininkauti, kaip miškus vaisyti, nuo skrydžių gintis, policiją susidaryti. Daug išspausdina, daug lieka nespausdintų.

Visa tai daro savo lėšomis teimdamas 30 r. algos mėnesiui. Nelyginant jūsų Vydūnas, kurs kitkart sakės uždirbdamas 1000 markių metams, knygoms spausdinti tegalįs atiduoti tik pusę... Iš pusės isdamas su žmona... Abudu kultūros heroju."

Produktyviškas darbo sutvarkymas

Iš tos pačios dienos laikraščio sužinome ir koks Klaipėdoje prieš 100 metų buvo valandinis atlyginimas. „Produktyviško darbo derybų komisija buvo prašiusi Krašto Direktorijos, kad ji atlyginimą pakeltų valandai nuo 0,80 ant 1 lito, o darbo valandų skaičių paliktų tą patį. 

Bet Krašto Direktorija turėjo atsižvelgti į finansinę Krašto padėtį ir dėl to minėtąjį prašymą negalėjo patenkinti.“

© Butų nuomos kainos Klaipėdoje 1925 m. sausį.

Tarnautojų mokestis

Kaip dabar, taip ir prieš 100 metų pirmosios naujienos po Naujųjų būdavo apie naujus mokesčius.

1925 m. sausio 11 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė apie „Tarnybos ir užsiėmimo valstybinį mokesnį“.

„Lietuvos Seimas gruodžio 10 d. II-uoju skaitymu priėmė “Tarnybos ir užsiėmimo valstybinio mokesnio įstatymą“, kuris turėtų pradėti veikti nuo sausio 1 d. Taipojau ir Klaipėdos krašto valdžia paskelbė savo 1924 m. gruodžio 23 d. įsakymą, sulig kurio nuo sausio 1 d. visi tarnautojai, neišskaičius nė valdžios įstaigų tarnautojus, privalo nuo savo pajamų mokėti mokesnį.“

Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto įstatymai skiriasi.

"Klaipėdos krašto tarnautojai visi turi mokėti 10 nuošimčių šito mokesnio, iš kurio išskaitoma bendrai išlaidoms kiekvienam mokančiam 8 litai, pragyvenimui 1,40 lt, žmonai irgi 1,4 lt, kiekvienam vaikui iki 16 metų amžiaus arba kiekvienam šeimos nariui, kurį turi išlaikyti mokesnį mokantysis, po 4 lt mėnesiui.

Tuo nustatoma tarnautojui pragyvenimo minimumas 94 lt, žmonai - 14 lt, kiekvienam vaikui po 40 lt. Gan žemos sumos!

Didžiojoje Lietuvoje priimtasis įstatymas numato štai kokį pragyvenimui minimumą: mokančiajam 300 lt, žmonai - 100 lt, kiekvienam vaikui - ligi 50 lt.

Tokiu būdu vedęs bevaikis tarnautojas, gaunąs iki 400 lt algos, visai nuo šio mokesnio yra liuosas.

Dalykas toks išeina, kad valstybės tarnautojai, kurie yra Klaipėdos krašte, daugiau moka mokesnių negu kiti tarnautojai Didžiojoje Lietuvoje. Ir šitas skirtumas gan žymus!

Juk šiaip vis girdėti Kauno kalbų, kad centrinė vyriausybė negali duoti Klaipėdos kraštui daugiau priedo negu iki tol, kad Klaipėdos kraštas neturįs apmokėti geriau savo valdininkus negu ji pati, centrinė vyriausybė. Ir patyrimas parodo, kad dalinai taip ir daroma, nors ir neteisingai. 

Kam tada šitas mokesnių įstatymas, jei jis nesutaikinamas, kur teisingumas prieš Klaipėdos krašte esamuosius valstybės tarnautojus šito reikalauja."

© Nauji mokesčiai.

© Klaipėdos žinios trumpai, iš 1925 m. sausio 11 d. numerio.