Klaipėda prieš 100 metų (25)

Rinkimai Klaipėdos krašte

1925 m. kovo 11 d. „Klaipėdos žinios“ pradedamos straipsniu „Petrulis Klaipėdos krašto reikalais“, kuriame rašoma apie būsimus rinkimus Klaipėdos krašte.

"Einant Klaipėdos konvencija, rinkimai turi būti pravesti į Klaipėdos krašto Seimelį ir bendrą visos Lietuvos Seimą. Rinkimai turi būti pravesti einant Lietuvos rinkimų į Seimą įstatymu, todėl šį įstatymą reikia pritaikinti prie Klaipėdos krašto sąlygų. 

Atatinkamas turi būti ir į Seimelį rinkimų įstatymas. Rinkimų įstatyme Lietuva padalinta į 6 rinkimų apygardas, dabar bus įtraukta ir 7 apygarda - būtent Klaipėdos kraštas, bei nustatyta, koks atstovų nuo šio krašto skaičius gali būti renkamas Seiman.

/.../ Rinkimai į Seimelį galės įvykti pavasarį arba vasaros pradžioj, taip apie pabaigą gegužės ar pradžią birželio mėnesių. Veik tuo pačiu metu eis rinkimai ir į Klaipėdos krašto savivaldybes. Tai patogiausias rinkimams metas, nes sėjos darbai užbaigti ir ūkininkai turės laiko rinkimuose dalyvauti.

Dėl rinkimų į Seimą įstatymo, Seimas nesuspėsiąs iki Velykų atostogų šio įstatymo priimti. Tas bus atlikta pavasario sesijoj ir Vyriausybė dės visas pastangas, kad rinkimai galėtų vykti rudenį, kai visi laukų darbai užsibaigia ir oro sąlygos netrukdo susisiekti gyventojams su administracijos centrais ar rinkimų rajonais."

© Rinkiminis atvirukas. XX a. III dešimtmetis. Kretingos muziejaus archyvo nuotr.

„Senoji vokiečių nacionalistų giesmė apie Klaipėdą“

Taip pavadintas tekstas, kuriame perspausdinamos straipsnio „Vokietijos interesai dėl Klaipėdos krašto“, publikuoto Karaliaučiaus „Hartungsche'j“, mintys.

Nepasirašęs straipsnio autorius teigia, kad „Klaipėdos kraštas esąs atskirtas nuo Vaterlando neteisingai, jis esąs nuo Mutterlando atplėštas, kadangi jo gyventojų dauguma esanti “vokiško kraujo" ir dėlto vokiškai mąstanti. Bet Lietuva stengiantis šį vokiškąjį kraują sulietuvinti ir dar gi kuo skubiausiai.

Didelis vokiškumui pavojus galįs kilti ir iš to, jei vokiškieji valdininkai už Vokietiją optuotų. Bet dar ir kits pavojus gręsiąs, būtent tasai, kad šitie valdininkai dėl per mažos savo algos gali virsti blogais pavyzdžiais. O Vokietija vis dar tik pasyviai teginanti vokiškąjį Klaipėdos krašto kraują."

Blaivybės draugija

1925 m. kovo 10 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad 2.2.1925 m. Klaipėdoje įsikūrė Liet. blaivybės draugija.

„Prijaučiančių susirinko 25 žmonės, kurie susipažinus su tos draugijos statutu ir sutikdami su juo - išrinko tos draugijos Tarybą, į kurią įėjo pirm. B. Palionis, v. pirm. T. Ralkevičius, ižd. V. Ginaitis, sekret. B. Abramavičius ir narys Č. Krasauskas. Įvykusiame steigiamajame susirinkime užsirašė 17 žmonių.“

Lietuviškos pamaldos

Ten pat rašoma, kad Klaipėdos seminarijos salėje pirmą kartą įvyko lietuvių evangelikų pamaldos, kuriose dalyvavo 500 lietuvių, tarp jų apie 50 kareivių.

"Nusisekė labai gerai. Altorius ir sakykla, p. Brako ir kitų gražiai priruošta. Lietuvių Gimnazijos choras giedojo dvi giesmi.

Kunigas p. Gailius sakė pamokslą. Jo pamokslas visų širdis labai sujudino.

Labai galingai skambėjo visos giedamosios giesmės. Vargonų pranešimai labai perimančiai skambėjo.

Iš visko galima pasakyti, kad šitomis pamaldomis Klaipėdos lietuviams evangelikams, kurie savo parapijoje savo bažnytinių pamaldų dar neturėjo, gera pradžia padaryta."

Nukrito vagonas

1925 kovo 11 d. laikraštyje „Klaipėdos žinios“ rašoma, kad "pirmadienį vienas vagonas Klaipėdoje nukrito nuo bėgių ir liko sugadintas.

Ties miesto pervaža turbūt kažkieno buvo įspraustas į bėgius akmuo, dėl ko ir atsitiko ta nelaimė. Bet gali ir būti, kad akmuo netyčia pateko į nesavą vietą“, - svarstoma straipsnelyje “Kieno tai darbas?"

Lavonas

O štai taip buvo pranešta apie nužudymą Verdainėje. "Šyšoj pas Verdainę rasta lavonas Jurgio Jonelaičio Eydačių.

Lavonas buvo jau šauniai apipuvęs.

Galvoje ir kitose kūno dalyse matyti priteikti sužeidimai, iš ko galima spręsti, kad jis užpultas ir nužudytas. Vienas nužudymu įtariamas asmuo jau esąs suimtas."