Klaipėda prieš 100 metų (33)

Klaipėdos uostas

1925 m. gegužės 5 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje pranešama, kad Lietuvos Vyriausybė galutinai nusistatė perduoti Klaipėdos uostą direkcijos žinion.

Klaipėdos konvencijoje, kurią Lietuva pasirašė su didžiosiomis valstybėmis, buvo numatyta, kaip turi būti administruojamas Klaipėdos uostas.

"Konvencijos antrasai priedėlis, konstatuodamas, kad Klaipėdos uostas yra internacionalio intereso uostu, nustato, kad uostą valdys direkcija iš 3 narių, skiriamų 3-ms metams.

Vieną iš jų skiria Lietuvos Vyriausybė tam, kad atstovautų uosto veikime Lietuvos ekonominius interesus; antrą skiria Klaipėdos direktorija: šiam pavedama atstovauti Klaipėdos krašto ekonominius interesus, o trečią skiria Tautų Sąjungos konsulatyvės ir technikos komisijos dėl susisiekimo ir tranzito pirmininkas. 

Šiam trečiam konvencija uždeda pareigą kreipti ypatingo dėmesio į internacionalius ekonominius uosto aptarnaujamus interesus ir specialiai į interesus tų sričių, kurioms Klaipėda yra natūralė išeitis.

Nors Klaipėdos konvencija buvo ratifikuota dar praėjusią vasarą ir atitinkamu laiku buvo paskirtas mūsų atstovas uosto direkcijon. Tautų Sąjungos atstovas ton direkcijon atvyko Klaipėdon tik prieš kelias savaites, nuo kurio laiko ir pradėjo savo veikimą Klaipėdos uosto direkcija", - paaiškinamos institucijos veiklos vėlavimo priežastys straipsnyje.

Toliau straipsnyje analizuojama, kaip uostas turi plėtoti savo veiklą.

"Jeigu pavyktų atgaivinti prieškarinį medžio per Klaipėdą eksportą ir jeigu pavyktų visą mūsų jūrų eksportą sukoncentruoti Klaipėdoje, tai maksimalė šiuo metu eksporto prekių apyvarta per Klaipėdą galėtų pasidaryti šitokia:

Prieškarinio medžio eksportas 270 000 tonų, dabartinis Lietuvos įvairių prekių eksportas 208 000 tonos, mūsų eksportas per Liepojų ir Karaliaučių 100 000 tonų, įvairus tranzitas geležinkeliais ir upėmis 100 000 tonų, galimas mūsų intensyvėjančios gamybos prieauglius 100 000 tonų. Spėjamas maksimalus uosto eksportas 778 000 tonų.

Iš dabartinio Lietuvos įvežimo galima būtų per Klaipėdos uostą nukreipti dar iki 55 000 tonų. Tuo būdu artimuoju laiku Klaipėdos uosto įvežimo maksimalė apyvarta galėtų būti šitokia: valdžios perkamųjų prekių 100 000 tonų, dabartinis privačiam ūkiui importas 182 000 tonų, galima nukreipti iš dabartinio importo Klaipėdon 60 000 tonų, įvairus tranzitas 50 000 tonų, krašto importo prieauglius 50 000 tonų.

Galimas artimuoju laiku importas per Klaipėdą 442 000 tonų."

Jūros maudyklės budelės - nuo Velykų

Gegužės 6 d. laikraštyje aprašoma, kaip prieš 100 metų Klaipėdoje buvo ruošiamasi vasaros sezonui.

"Atgyja. Pagaliau atšilus ir vasaros sezonui besiartinant, ūmai atgyja gyvenimas ir vasarojimo vietose. Kopose ties Klaipėda - Smiltynėje ir Kopgaly.

Ypač tai justi Smiltynėje, kur jau ir kioskai ties garlaivio prieplauka atsidarė.

Skubama, ruošiama ten esančias gražias vilas ir kurhauzą ir laukiama, kad tik daugiau svečių šiai vasarai užderėtų.

Anapus kopų, pajūry, taip pat jau nuo Velykų švenčių laukia jūros maudyklės būdelės.

Berods jau ir dabar, jei dar ir ne tolimesni svečiai, tai klaipėdiečiai, ištrūkę iš miesto, po pietų skuba į kopas sveiku oru pakvėpuoti, atvira jūra pasigėrėti."

Verslo idėja

Ten pat rašoma ir apie tai, kokios verslo įmonės Klaipėdoje labai trūksta.

"Klaipėdoje turime gana daug ir visokių pramonės įmonių ir naujienų, reikalingų Klaipėdos ir krašto kiek savotiškesniam gyvenimui. Tačiau ne viskas dar įtaisyta, daug dar trūksta.

Nauja įmonė, o ir labai reikalinga, jau vien sveikatos atžvilgiu, nebrangi įtaisyti, duodanti ir darbo, ir pelno būtų patalinių plunksnų valymo įmonė.

Tokia įmonė yra Tilžėj ir gerai apsimoka. Klaipėdos kraštui ji būtų be konkurencijos. Gal vienas kitas iniciatyvos turįs drąsuolis, pagalvojęs ir kiek litų sukrapštęs, ir įtaisys tokią įmonę?"

Kodėl reikia rišti šunis

Dabar manome, kad šunis rišti yra gyvūno kankinimas ir nusikaltimas, o prieš šimtą metų nusižengimas buvo to nedaryti. Rišti juos buvo įsakyta ne dėl to, kad nepabėgtų, o todėl, kad neplistų pasiutligė.

Štai kas buvo rašoma 1925 m. gegužės 6 d. „Klaipėdos žiniose“, straipsnyje „Šunų pasiutligė mūsų krašte“.

"Jau ištisi metai, kai įsakyta šunis pririštus laikyti, bet vis nepraeina nė savaitės, kad nebūtų kaimuose koks pasiutėlis užmuštas.

Gydytojai tačiau tuo mažai rūpinasi. Šen ir ten, o dar ir mieste galima rytais matyti šunis palaidus belakstančius. Reikėtų tai griežtomis priemonėmis paveikti. Mieste reiktų įsakyti policistams, o kaimuose žandarams kiekvieną bėgiojantį šunį nudėti.

Nes juk turime jau ir žmonių aukų. Pirm dviejų mėnesių įkando Veiveriškiuose pasiutęs šuniukas vienai mergaitei į ranką, o neseniai vėl Kretingalėj įkando pasiutęs arklys vienam dvarininkui. Reiktų todėl atsargiau veikti.

Nereikalingiems šunims galbūt reiktų didesnius mokesnius uždėti, tada nebūtų tiek daug šunų ir nesirastų tiek daug pasiutlige sergančių.