Klaipėda prieš 100 metų (46)

Pelkių maudyklių plėtra

Prieš 100 metų Šilutėje reumatizmą itin sėkmingai gydė pelkių maudyklėse. Apie tai rašė 1925 rugpjūčio 18 d. „Klaipėdos žinių“ laikraštyje.

„Šilutės apskrities gydytojo Dr. Scheu patarimu Šilutės apskr. ligoninėj įtaisytos pelkių maudyklės.

Pelkių maudyklėmis tiek įdomaujamasi ir naudojamasi, kad Šilutės apskr. gydytojas mato reikalinga ir pelninga įsteigti pelkių maudyklės sanatoriją Traksėdžiuose.

Reumatizmu sergantieji privalėjo ligšiol keliauti į užsienio maudykles.

Klaipėdos Krašto Direktorija žiūri labai prielankiai į patiektą planą ir dalyką išspręs galutinai, kaip tiktai bus atsiklausta Šilutės apskrities tarybos, Šilutės bendruomenės ir Krašto Statybos Įstaigos."

Dirbtinis karvės pienas iš pupų

Dabar sojų pienas yra parduodamas kiekvienoje parduotuvėje, jį geria kūdikiai, o prieš šimtmetį tai buvo visiška naujovė.

„Pienas, kuris turi savy visas geros karvės pieno ypatybes, yra dirbamas iš pupų soija.

Tvirtinama, jog šitoks produktas geriau virškinasi, negu karvės pienas, ir jo smetona (grietinė) daug maistingesnė, negu karvės pieno.

© Klaipėdos celiuliozės fabrikas 1925 m. dirbo visu pajėgumu ir turėjo daug užsakymų. Petro Rusecko nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo.

Iš tokio pieno daro gerų sūrių, bet sviesto dar negalima buvo iš jo susukti.

Kadangi jame nėra kenksmingų gemalėlių žmogaus organizmui, tai gali būti išlaikomas nesugedusiu daug ilgiau, ir nepavojingas vartoti maistui.

Šitokio pieno išdirbimą surado trys vokiečiai, kurie tris metus vargo, kad sugalvojus tam tikslui aparatą.

Jo išdirbimas esąs labai paprastas ir daug pigiau atseina, negu karvės užlaikymas„, - buvo rašoma tame pačiame laikraštyje „Įvairenybių" skiltyje.

Ką vogdavo?

Trumpas pranešimas 1925 rugpjūčio 19 d. „Klaipėdos žiniose“ atskleidžia, kas prieš šimtą metų mūsų mieste traukdavo ilgapirščių dėmesį.

„Vietinės kriminalės policijos pastangomis surasta ir paimta jos žinion šie vogti daiktai: juodas sportinis vaikų vežimėlis su rudos odos apmušalu ir nikelio rankinėm; maža, su baltu apvalkalu, priegalvė; vyriški balti marškiniai; du rankšluosčiai su raudonom juostelėm; 4 moteriški naktiniai baltiniai; baltas apatinis ir moteriškos kelnės ir baltas stanikas (štoltas).

Asmenys, norintieji minėtus daiktus atsiimti, gali kreiptis į kriminalę policiją, Teismo namai, 65 kamb.".

Sukaktis

„Lygiai prieš 100 metų, rugpjūčio 16 d., Kuliuose, Kretingos apskrity, buvo atidaryta pašto įstaiga su visų rūšių operacijomis“, - informuojama tame pačiame „Klaipėdos žinių“ numeryje.

Klaipėdos krašto ekonominio gyvenimo trumpa apžvalga

1925 m. rugpjūčio 20 d. „Klaipėdos žinių“ pirmajame puslapyje analizuojama Klaipėdos krašto ekonominė padėtis.

Rašoma, kad vokiečių ir dalis vietos spaudos kelia didelį triukšmą dėl blogos ekonominės padėties Klaipėdos krašte ir bando suversti visą kaltę Lietuvai bei bandoma argumentuoti, kad situacija yra kiek kitokia:

"Be abejo yra labai lengva užmesti kam nors kaltę, kuri tačiau, geriau įsižiūrėjus, negali būti skaitoma pagrįsta. Šiame klausime tenka konstatuoti kas seka.

/.../ Imant dalyką iš esmės negalima kalbėti apie ekonominę krašto suirutę, atvirkščiai, tenka konstatuoti kai kame net pagerėjimą.

Jeigu atmesime mišką, kuris prieš karą sudarydavo 95 proc. viso „Verkehr'o“, tai pamatysime jog likusieji 5 proc., kurie tekdavo kitoms prekėms, pakilo iki 45 proc.

Paminėsime tik didelius kiekius trąšų, žemės ūkio mašinų, cemento, akmens anglių gelžkeliams bei iš Amerikos kas savaitę atplaukiančių apie 3 000 siuntinių, kurie pirm to eidavo per Liepojų, o dabartiniu metu tenka Klaipėdos uostui.

Klaipėdos kraštui prie Lietuvos prisijungus, krašte atgijo ir sėkmingai vystosi visa eilė gamybos šakų. Paimsime tik kelius pavyzdžius, tuos išvedžiojimus tvirtinančius.

Taip iki 1920 m. 1 d. krašte tebuvo vienas cigaretų fabrikas, tilpusis vieno aukšto namuose. Dabartiniu metu jam išaugo dar du aukštai, ir dar naujai įsikūrė pora fabrikų.

Tiek pat ir fanerų fabriko darbininkų skaičius paūgėjo nuo 400 į 600.

Celiulozės fabrikas dirba pilnu tempu ir turi daug užsakymų.

Dėžių fabrike irgi dirba apie 200 darbininkų.

Naujai pastatytas vinių fabrikas irgi neblogiausiai gyvuoja.

Greitu laiku taps atidengtas margarino fabrikas, kurs duos darbo apie 50 darbininkų.

Nesenai laikraščiuose pasklidusi žinutė dėl tiesimo trečio tiesioginio telefono laido tarp Klaipėdos ir Kauno įrodo, kad vyriausybė stengiasi patenkinti vis tebeaugančio ūkio susinešimo reikalavimus.

Jau šie keli pavyzdžiai sako, jog padėtis nėra tiek kritinga, kiek spauda stengiasi pasaulį įtikinti.

Pridursime dar, jog kai kepėjai ir mėsininkai važinėja nuosavais automobilais, negalima verkšlenti dėl katastrofingos padėties, nes minėtieji savo pirkinius darė ne iš loterijos laimikių, o iš pelno, gauto iš savų biznių.

Reikia neužmiršti, jog ne vien Lietuva, bet veik visas pasaulis yra slegiamas smarkios depresijos ir padėtis nėra niekur per gera", - rašoma straipsnyje.