Klaipėda prieš 100 metų (49)

Klaipėdos kraštas ir Kaunas

Praėjus daugiau kaip dvejiems metams po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos, net iš tuometinės lietuviškos spaudos, leistos Klaipėdoje, skirtos lietuvybę šiame krašte propaguoti, tarp eilučių galima perskaityti, koks iš tiesų buvo santykis tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto.

1925 m. rugsėjo 6 d. „Klaipėdos žinių“ pirmajame puslapyje publikuotame straipsnyje „Klaipėdos kraštas ir Kaunas“ su paantrašte „Kauno partijoms pagalvoti“.

"Mano šito rašinio tikslas tik yra paakinti į tai, kaip neteisingai įsprendžiama Klaipėdos kraštas ir jo gyventojų dauguma. Pasitikęs šių dienų Kauno politikų ir politininkų, vos ką daugiau iš jų neišgirsi, kaip tik šitokius posakius:

Jūs klaipėdiečiai esate materialistai; neturite valstybinio supratimo; esate jau visai suvokietėję ir vis tik žiūrite į Vokietiją, kaip ten yra; jūs tarp savęs negalite niekaip sutikti; jums rūpi tik biznis; negalite atsipalaiduoti nuo vokiečių kultūros; jūs mokate tik skųstis; ir kitų panašių posakių.

Sopa širdį, girdint tokius žodžius. Kad juos tartų autoritetingas vyras, kuriam žinoma krašto padėtis ir krašto siela, - galėtum pamanyti, kad gali būti ir tiesa.

Bet kai pasako šitaipo žmogus, nežinąs mūsų krašto ypatybes ar mažai su jomis susipažinęs, nors jis šiaip šiuo metu ir politikoj vaidina vaidmenį arba net ir ministeris yra, - tai visgi tenka susimąstyti ir nuliūsti.

Juk tai jau yra ženklas, kad bent tokiose apystovose susipratimo tarp Kauno ir Klaipėdos nebus."

Nauji vokiečių muitai žlugdo arklių importą

1925 m. rugsėjo 4 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė itin svarbią žinią, susijusią su prekių ir judėjimu tarp Klaipėdos krašto ir Vokietijos:

"Nuo rugsėjo 1 d. ėmė veikti naujieji vokiečių muitai. Sąryšyj su tuo Tilžės vokiečių muitinė miesto gyventojams praneša, kad be muito nebeįsiveši visą eilę daiktų: rugių, kviečių, miežių, avižų, salyklos, galvijų, avių, kiaulių, miltų, griuštienės ir šiaip malamų produktų, visokios rūšies cukraus.

O nuo spalių mėn. 1 d. apsimokėsi muitą dar ir už pupas, žirnius, lupinus, vikius, ryžius, bulves, runkelius, morkus, pašarą (šieką), šieną, dobilus, šiaudus, visas daržoves, kaip kopūstus, žalumynus, grybus ir t. t., už vaisius (obuolius, kriaušes, slyvus ir t. t.), sparnuočius, siūrį, sviestą, kiaušinius, grietinę, margarinę.

Lygiu laiku pakeliamas muitas ir už arklius nuo 90 ant 500 aukso markių štukiu. Menkos vertės arkliai (300 goldmarkių maksimumu) ir nedidesni 1,40 metro praleidžiami dar už 30 markių.

O kumeliukas žinduolys einas dar su kumele, įneš muitinės iždui 125 reichsmarkes."

Toliau pateikiamas komentaras apie tai, kad šis apmokestinimas iš esmės užkerta arklių importą iš Klaipėdos krašto, taip pat ir nusako tuometinę arklių rinką.

"/.../ Už paprastą arklį pridėti prie kainos dar 500 markių arba 1200 litų niekas neįkąs, nota bene jei jau arklys nevogtas ar nešmugeliuotas.

Tik menkos vertės arkliukai ir nedidesni 1,40 m dar praleidžiami, nes matyt jie reikalingi vokiečių kasykloms.

"/.../ Už paprastą arklį pridėti prie kainos dar 500 markių arba 1200 litų niekas neįkąs, nota bene jei jau arklys nevogtas ar nešmugeliuotas.

O tokio žemo ūgio arklių („žemaitukų“) pas mus Klaipėdos krašte kaip visai ir nėra.

Taigi mūsų arklių augintojai - jų pas mus yra daug ir gana pasionuotų bei, galima sakyti, sekmingų - ateityj privalės kreipti visą savo dėmesį į mūsų kariuomenės komisijas, arba ieškoti tolimesnę užsienių rinką savo gaminiams.

Naujieji vokiečių muitai nuo arklių, kaip jau sakyta, pradeda veikti nuo spalių mėn. 1 d. Taigi dar šį mėnesį gali eiti arklių vežimas Vokietijon kaip ligšiol. Turbūt po to jis visai sustos, nes jis jau dabar menkutis: pirmais septyniais mėnesiais šių metų iš Klaipėdos krašto išvežta Vokietijon vos keleta dešimčių arklių, ir tie patys, rodos, iš Žemaitijos."

Nusikaltimai prieš valstybę

Už kokius nusikaltimus, kokios bausmės buvo skiriamos prieš 100 metų Klaipėdos krašte, sužinome atsivertę 1925 m. rugsėjo 3 d. „Klaipėdos žinias“.

Laikraštyje aprašytas 1925 rugpjūčio mėn. 27 d. Priekulėje vykęs teismo posėdis.

"Priesėdų Teismo posėdy buvo kaltinami šie asmenys: pil. Rahn iš Priekulės už ardymą nakties poilsio; Paura iš Ašpurvių už prigavystę (nuėjęs į valstybės iždą pasisakė norįs važiuoti Karaliaučiun, kur tam tikslui gavo 60 litų, bet ten nuvažiavęs pasisakė gavęs tik 10 litų ir tokiu būdu iš ten gavo 3,80 rentenmarkių); Berthe iš Išlūžės už arklį, kurį pirkęs ir į 24 val. nepranešęs kaimo seniūnui ir už arklio liudymo keitimą.

Ūkininkas Kairies iš Poškų kaltinamas priešvalstybiniam nusižengime.

Jūs klaipėdiečiai esate materialistai; neturite valstybinio supratimo; esate jau visai suvokietėję ir vis tik žiūrite į Vokietiją, kaip ten yra; jūs tarp savęs negalite niekaip sutikti; jums rūpi tik biznis; negalite atsipalaiduoti nuo vokiečių kultūros; jūs mokate tik skųstis; ir kitų panašių posakių.

Kaltinamojo Rahn apeliacijos skundas atmestas ir nubaustas 60 Lt, Paura - 30 Lt arba 3 paras arešto, Berthe - 7,50 Lt ir Kairies - 100 Lt arba neturint iš ko sumokėti, už 10 Lt po vieną parą atsėdėti."

Rūkyti ar ne?

Tuo metu „Anglų mokslo sąjungos konferencija Southamptone, sėkmingai išsprendusi apie 150 moksliškų problemų, susiginčijo dėl 151-mos - rūkyti ar ne“, - informavo skaitytojus Įvairenybių skiltyje „Klaipėdos žinios“ 1925 d. rugsėjo 2 d.

Vaizdingai aprašyta ir šio posėdžio eiga:

"Konferencijos žemės ūkio eksportų posėdy vyrai ir moterys, klausydami lektoriaus pranešimų, rūkė pypkes ir sigaretus.

Bet kuomet jie pabandė rūkyti ekonomikos žinovų posėdy, lektorius užprotestavo ir dėl to kilo didelis skandalas, kurs mėginta pašalinti bendram posėdy, bet tai padaryti nepavyko.

Vieni tvirtino, kad rūkymas esąs reikalingas protui svarstant sunkias problemas, kiti nurodinėjo, kad rūkymas protui kenkiąs.

Neišsprendus tos problemos, nutarta dideliais mokesniais apdėti senus nevedusius vyrus ir pripažinta, kad smuklės yra mažiau pavojingos jaunimui, negu nedori teatrai."