Klaipėda prieš 100 metų (50)

Kiek dvarų Klaipėdos krašte?

Iš 1925 m. rugsėjo 11 d. „Klaipėdos žiniose“ publikuoto straipsnio „Dar kartą dėl žemės reformos“ sužinome, kad žemė Klaipėdos krašte buvo matuojama ne hektarais, o margais.

"Pirm keletą dienų mūsų buvo rašyta apie žemės reformą Klaipėdos krašte, kur buvo pasakyta, kad Klaipėdos krašte yra 86 dvarai, turintys 105.000 hektarų žemės, kas neatatinka tikrenybei, nes mes omeny ne hektarus, bet margus turėjome, tik per klaidą buvo paminėti hektarai.

Mūsų krašte žmonės paprastai neskaitliuoja hektarais, bet perka ir parduoda laukus margais. Taip ir minėtame straipsnyje manyta, kad Klaipėdos krašte būtų galima gauti žemės reformos reikalams ne 80.000 hektarų, bet 80.000 margų žemės.

Skaitytojas gal paklaus, kam toks atitaisymas be svarbios priežasties reikalingas, nes kiekvienas ir taip gana gerai supratęs, kad čia ne hektarai, bet margai minėta.

Štai kam. Dvarininkų kapitalistinio sluoksnio laikraštis „Memeler Volksstimme“ smarkiai užsipuolė ant mūsų už melagingų žinių skleidimą, įrodydamas, kad Klaipėdos krašte yra 122 dvarai, teturį tik po 320 margų su viso tik 119.664 margais arba 29.916 hektarais žemės.

Mes neskaitome dvarais, turinčius 320 margų žemės ūkius, todėl tik ir parodėme 105.000 margų dvarininkų žemės", - rašoma straipsnyje.

Margas (lenk. morga, kilęs iš vok. morgen - rytas) - senovinis Europos žemės ploto matavimo vienetas.

Kiną žiūrėjo stovėdami

1925 m. rugsėjo 13 d. „Klaipėdos žiniose“ straipsnelis „Kino “Apollo„ be tvarkos“ atskleidžia, koks prieš šimtmetį populiarus buvo kinas Klaipėdoje.

„Anądien esant lietingam orui, užsukau su draugu į kiną “Apollo". Kadangi parteryje laisvų vietų jau nebuvo, pasiėmėme bilietus sėdimoms vietoms balkone. Bet pasirodė, kad ir tenai visos sėdimos vietos užsėstos ir jau buvo nemaža stovinčių.

Tvarkytojas ramino, kad tuojau baigsis seansas ir pasiliuosuos daug vietų. Laukėme. Seansas pasibaigė, bet per pertrauką nė vienas žiūrėtojas nė iš vietos nepasijudino, ir tik antro seanso pirmam veikalui pasibaigus, pasiliuosavo keletas vietų, o man su draugu teko gauti atsisėst tik baigiantis mūsų žiūrimai programai, vadinasi, apie po pusantros valandos stovėjimo.

Šitai čia rašydamas noriu pabrėžti „Apollo“ administracijos tiesiog begėdišką nesąžiningumą, kuri vien tik rūpindamasi kuo daugiau susiimti pinigų, visai pamiršta palaikyti kine net pačią elementarinę tvarką, kaip kad nepardavinėti bilietų daugiau kaip vienam seansui ir tik tokį skaičių, kiek yra kine vietų; publiką teleisti į salę tik prieš seanso pradžią, o jam pasibaigus daboti, kad visa publika apleistų salę, užleisdama vietą naujiems svečiams. 

Dabar gi atsitinka, kad tūlas, neturėdamas kur bedingti, kadangi gatvėj dažniausiai lyja, o namie nuobodu, - sėdi kine ir kartais snaudžia nuo pirmojo seanso ligi kino uždarymo.

Gerai tą dalyką sutvarkius kino savininkai nuostolių neturėtų ir būtų visai patenkinta publika, nes brangiai užmokėjus už vietą nereikėtų stovint vieniems pro kitų paausius žiūrėti ir tenkintis tokiu būdu matant tik kampelį ekrano."Rekordas

„Ilgiausio maudymosi rekordą laimėjo daktaras Blažys, kuris šią vasarą Palangos jūroj maudėsi 101 sykį“, - pranešė „Klaipėdos žinios“ 1925 m. rugsėjo 15 d.

Kainos

1925 m. rugsėjo 17 d. „Klaipėdos žinios“ praneša iš Kretingos turgaus, kad „rugsėjo 14 d. rugių pūdas kainavo 5 lit. 80 ct., avižų pūdas 5 lit., sėmenų pūdas 13 lit., sviesto klg. 6 lit 50 ct., agurkų kapa 4 lit., kiaušinių dešimts 2 lit. 40 ct. Kviečių visai nebuvo“.

Nežmoniškas girtuokliavimas

Toje pačioje provincijai skirtoje skiltyje rašoma ir apie tai, kad praturtėję žemaičiai nežmoniškai girtuokliauja.

„Gargžduose - nežmoniškas girtuokliavimas. Atėjus rudens laikui, žemaičiai kiek praturtėjo: vieni parduoda sėmenis, avižas, miežius ir kitus rudens laikų turtus.

Pinigų pasidarė pas kiekvieną apščiai, na ant galo ir kur dėsi, reik ir išmesti „vaniuškos“, kai kas ir geresnių šnapsų.

Po pietų pažiūrėk ką daro Gargžduose nekalti žemaiteliai (o labiausiai Kulių vl.) eina girtų „bandos“ rėkaudami, griūdami ir tt.

Važiuok į Vėžaičius, pamatysi, kad nuo kalno į kalną iš vienos į kitą pusę kelio lekia kaip vilkas staugdamas „karjėris“.

Jeigu reikėtų suvaldyti Gargždų girtuoklius, reikėtų ne 4-5 policistų, bet 40-50 policistų. Atminkit žemaičiai, jeigu taipo girtuokliausit kaip iki šiol, tai mus laukia tamsi ateitis", - įspėja P. Lietuvis.