Klaipėda prieš 100 metų (62)

Kontrabanda

Kontrabanda Klaipėdos krašte prieš 100 metų buvo viena aktualiausių problemų.

Iš Klaipėdos krašto valstybės policijos „darbuotės“ 1925 m. gruodžio 8 d. „Klaipėdos žinios“ paskelbė, kad per lapkričio mėnesį uostamiestyje buvo konfiskuota: „spirito 5063 litrai, anodijos 196 litrai, irklinių laivų 7 štukos (vienetai - Aut. past.), burių - 1 štuka, arklių - 5 štukos, vežimų - 4 štukos, dviračių 2 štukos, revolverių - 2 štukos.“

Nuogumas išgelbės nuo ligų ir skurdo

Įvairenybių skiltyje 1925 m. gruodžio 10 d. „Klaipėdos žiniose“ dėmesį patraukia nestandartinis pranešimas iš Vokietijos, kurioje „pradeda sparčiai plėtotis Nacktkultur - nuogumo kultas“.

Rašoma, kad apie tai gan įdomių dalykų pasakoja Amerikos korespondentas Karl H. von Wiegand.

"Kartą jam tekę būti kavinėje Vienoje. Publikos buvo daug. Orkestras griežęs gražų valsą. Tik staiga visi sujudo, sužiūro.

Senyvos moterys su pasipiktinimu atsikėlė nuo stalų, o jaunosios rankomis užsidėjusios akis ėmė juoktis. Jų palydovai paraudo ir nežinojo, kas daryti.

O visas tas sumišimas kilo dėlei sekamos priežasties: į kavinę įėjo jaunas vyras „Adomo rūbuose“. Nė vieno siūlo jis neturėjo ant savo kūno. Be niekur nieko, šypsodamas, tas vyras atsisėdo prie stalo ir paprašė kavos.

Patarnautojai, žinoma, pašalino jį iš kavinės ir atidavė policijai, kuri nuvežė tą subjektą į psichopatų kliniką. Nors tų klinikų specialistai, sako von Wiegand, gali įrodyti, kad beveik kiekvienas turi šiokių tokių trūkumų, vienok tasai nuogumo garbintojas parodė nepaprastą inteligentiškumą.

Jis pareiškė, kad esąs Nacktkultur čempionas ir nuogumo kulte matąs žmonijos išganymą. Gi patekti į kalėjimą arba kliniką jam jau ne kartą tekę. To jis nepaisąs: girdi, už savo idėją jis esąs pasirengęs nukentėti.

Po to įvykio von Wiegand labiau susidomėjo „naujojo rojaus“ garbintojais. To kulto atstovai jam pareiškė, kad vien tik Vokietijoj esą apie 3 000 000 nuogumo pasekėjų.

Bet konservatiškieji vadai apskaito, jog tam kultui tepriklauso kokie 500 000. Vieni tų vadų stoja už tai, kad visą laiką pasilikti nuogais, kiti tik laike mankštinimosi.

Daugelis veda agitaciją už susilaikymą nuo mėsos valgymo, rūkymo ir svaigalų vartojimo. Jie mano, kad nuogumo kultas išgelbės vokiečių tautą nuo ligų ir skurdo."

„Pastovėti ant savo“

Gruodžio 11 d. „Klaipėdos žiniose“ Anykščių balandėliu pasirašęs autorius aprašė varžytines, kuriose gražiai atsiskleidžia Klaipėdos krašto gyventojų charakteris.

„Stoniškiai. Tamprios varžytinės. Š. m. gruodžio mėn. 9 d. varžytinėse, kuriose buvo persamdoma traktas 14 klm. pašto vežiojimui, besivaržydami du piliečiai susivaidiję pareiškė: “Aš trakto kitam neduosiu!„, antrasis gi “Aš irgi neduosiu, varysiu minusan tol, kol užteks tik botagui".

Galų gale pastarasis sutiko važiuoti 14 km. 1 kartą 1 dieną už 3,70 lit. (28 km. už 3,70 lit.). O štai kiek ankščiau vienas ūkininkas už nuvežimą dviejų keleivių 2,5 km. paėmė 25 litus!

Mat klaipėdiškių priežodis: „Bus kaip bus, eit kaip eit, turi pastovėti ant savo“.

Oro susisiekimas

"Karaliaučiaus-Klaipėdos-Rygos-Helsinkio ruožu lėktuvai lėkė šiais metais 1092 kartų.

Lėkta iš viso 218 676 kilometrų 1 654 valandomis. Vežta lėktuvais 2 506 keleiviai, 3 347 676 kilogramai bagažo, 3 394 684 kilogramai pašto laiškų, 2 064 885 kilogramų siuntinių pašto ir 2 089 928 kilogramų laikraščių.

Iš Klaipėdos oro susisiekimo uosto arba į Klaipėdą lėkė šioks keleivių skaičius: balandžio mėnesį 5, gegužės mėn. 29, birželio mėn. 24, liepos 35, rugpiūčio 46, rugsėjo 51 keleivis.

Viso lėkimo sezonu neatsitiko nei viena nelaimė.

Sezonas šiais metais prasidėjo balandžio 20 d. ir baigėsi rugsėjo 30 d.„ Šie skaičiai buvo pateikti “Klaipėdos žiniose" 1925 m. gruodžio 12 d.

Nesusipratęs jaunimas

Nors laikraščiai gabenti lėktuvais, bet provinciją ne visada pasiekdavo.

Tokį įspūdį galima susidaryti paskaičius tame pačiame laikraštyje moralą Judrėnų (Kvėdarnos vals.) miestelio jaunimui.

"Minimas miestelis yra nedidelis. Jame yra keleta krautuvių.

Žmonės, o ypač jaunuomenė, sekmadieniais susirinkę net iki aušros neblaiviai linksminasi, leisdami savo sunkiai įgytus centus.

Jaunuomenė per mažai skaito laikraščių ir naudingų knygų. Reikėtų Judrėnų jaunuomenei susiprasti, ir pamilti apšvietimą ir dorą, nes tuomi galima išsivaduoti iš sunkių vergijos pančių - tamsumo.

Reikėtų užsisakyti daugiau laikraščių ir daug kas pasitaisytų„, - rašė “Klaipėdos žinios".

Šeštadienio turgus

Iš tradicinės savaitgalio turgaus apžvalgos „Klaipėdos žiniose“ galima susidaryti įspūdį, kaip prieškalėdinis laikotarpis Klaipėdoje atrodė prieš šimtmetį.

"Kalėdų Šventė netoli. Tą galėjo kiekvienas, kuris šįryt per turgų ėjo, pastebėti.

Rytais stovėjo turgavietėje daugybė vežimų su Kalėdų eglaitėmis, kurios kainavo 1-2 lit.

Šiaip turgaus vaizdas nepersimainęs.

Ties Karfio sandėliu stovėjo keli tuzinai vežimų su beržine malka, o kiek atstu, ties tvirtovės perkasu, gal tiek pat vežimų su šienu ir su šiaudais.

Centneris gero šieno kainavo 6 litus.

Žuvių turgus buvo nežymus. Žvejams dabar nelengva padėtis. Jie savo prekes vežimais atveža net iš Nidos, važiuodami ištisas 18 valandų kopomis ir marėmis.

Žemos ūkio produktų kainos: kviečiai 30-35 litai, rugiai 21-23, miežiai 24 iki 26, avižos 25 litai už centnerį. Penki literiai obuolių kainavo 1-1,50 lit.

Gyvos žąsys kainavo 15-20 litų, antys iki 10 litų.

Sviesto kaina: 4,30-4,80 litai svarui; kiaušiniai kainavo 35-40 centų vienas. Turgus rodė gyvumo ir likosi išparduotas".