Klaipėda prieš 100 metų (67)

Sportininkų susirinkimas

1926 m. sausio 27 d. „Klaipėdos žinios“ šalia kitų naujienų aprašė Šilutėje, „Deims“ viešbutyje, įvykusį Klaipėdos krašto sporto draugijų suvažiavimą. Straipsnis puikiai iliustruoja, kokia įtempta situacija tuo metu buvo tarp lietuvių ir vokiečių.

Rašoma, kad susirinkime dalyvavo 60 atstovų iš 16 draugijų. Pabrėžta, kad organizacija sparčiai auga: šiuo metu ją sudaro 24 draugijos su 1550 narių (per metus prisidėjo 4 draugijos ir 203 nariai).

Susirikimo metu išrinkta nauja valdyba, kurios pirmininku tapo Bertram, nariai - Gozė, Frick, Lekšas, taip pat papildomi nariai bei įvairios komisijos (revizijos, futbolo, lengvosios atletikos).

Pakeista Klaipėdos apygardos futbolo komisijos sudėtis - dabar ją sudaro tik trys atstovai po vieną iš „Šarūno“, M.T.V. ir „Memeler Sportverein“, siekiant efektyvesnio darbo.

Tūlos mažos vokiškos draugijelės nenorėjo pripažyti lietuviams tas pat teises, kaip vokiečiams.

Patvirtintos naujos Sporto sąjungos spalvos: žalia, balta, raudona (Mažosios Lietuvos spalvos).

Balsavimu (44 prieš 17) buvo atmestas pasiūlymas jungtis prie Lietuvos sporto lygos.

Daugiausia įtampos sukėlė diskusija dėl įstatų kalbos.

Tekste įvardijama, kad „tūlos mažos vokiškos draugijelės nenorėjo pripažyti lietuviams tas pat teises, kaip vokiečiams“. Visgi po karštų debatų viršų paėmė nuomonė, kad „statutas turi būti spausdintas abiem kalbom - lietuviškai ir vokiškai“.

„Genevos spauda Klaipėdos krašto reikalais“

Sausio 28 d. „Klaipėdos žinių“ numerio pirmame puslapyje publikuojamas straipsnis „Genevos spauda Klaipėdos krašto reikalais“, kuriame apžvelgiamas įtakingo šveicarų dienraščio „Journal de Geneve“ (artimo Tautų Sąjungai) straipsnis apie politinę situaciją Klaipėdos krašte.

Užsienio spauda pastebi, kad „įtampą krašte kelia istoriškai susiformavusi vokiečių dvarininkų viešpatauti linkusi sanklodas, lietuvių darbininkų išnaudojimas politiniams tikslams bei mokyklų germanizacija“.

Straipsnyje analizuojamas konfliktas tarp krašto Seimelio (atstovaujančio vokiečių partijoms) ir Lietuvos paskirto gubernatoriaus.

Užsienio spauda pastebi gilias socialines ir politines nesutarimų šaknis.

Straipsnyje minimas „vokiškų ritieriškų dvarininkų viešpatavimas krašte“ bei „vokiškų darbdavių metodai išnaudoti lietuvius darbininkus politiniams tikslams“.

Taip pat akcentuojama sisteminga „krašto mokyklų germanizacija“.

Analizuodamas ginčą dėl Direktorijos (krašto vyriausybės) sudarymo, laikraštis nurodo, kad Seimelio (vietos parlamento) nepasitikėjimas p. Juozupaičiu „nebuvęs paremtas Statutu“.

Teigiama, kad vokiškoji dauguma „teisės klausimą pakeitė į gryną prestižo klausimą“, siekdama priversti Lietuvos Vyriausybę nusileisti.

Už nendrių kapą (60 vienetų) vertelgos reikalauja 35 litus.

Straipsnyje pastebima, kad po pradinio užsispyrimo vietos politikai ėmė keisti poziciją: „Kovos karšty daugumos partijos kreipės į Tautų Sąjungą, bet dabar ima suprasti savo klaidą ir esą sutikę priimti kompromisą.“

Šis lūžis metaforiškai apibūdinamas fraze: „Dangus susimilo klaipėdiškių politikų“, o daugumos partijos galiausiai „sutikusios su Gubernatoriaus pasiūlytu Direktorijos Prezidentu“.

Korespondentas, apsilankęs pas gubernatorių, jį apibūdina labai palankiai.

Pažymima, kad jis puikiai pažįsta Šveicariją, nes studijavo Ciuriche. Straipsnis užbaigiamas teigiamu vertinimu: „D-ras Žilius yra labai patraukiantis asmuo, vyras, kuris visomis priemonėmis pasistengs pašalinti dar esančias sunkenybes“.

Pardavinėdavo nendres

Tame pat laikraštyje pateikiamos žinios iš Klaipėdos krašto prieš šimtmetį buvo tokios:

„Susisiekimas su Rusne vis dar labai blogas. Atmatos-Žalgirio plentas potvynio apmestas ledais, kuriuos dabar bedarbiai ruošiasi pašalinti.“

Iš Rusnės pranešama apie pasibaigusį nendrių pjovimo sezoną, kuris dėl gamtinių sąlygų nebuvo sėkmingas.

„Nendrių piūtis šiais metais jau kaip ir baigta, bet dėl ankstyvaus potvynio mažai naudos tedavė. Dėl to nendrių kainos žymiai pakilo. Už nendrių kapą (60 vienetų) vertelgos reikalauja 35 litus.“