Klaipėda prieš 100 metų (7)

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ tęsiame istorinių straipsnių ciklą „Klaipėda prieš 100 metų“. Šio ciklo tikslas - patyrinėti, kaip keitėsi mūsų miestas, kaip ir kuo gyveno klaipėdiečiai po to, kai Klaipėdos kraštas 1923 metais buvo prijungtas prie Lietuvos.

Mažieji traukinėliai

Klaipėdoje viena iš susisiekimo priemonių prieškariu buvo siaurasis geležinkelis.

1924 lapkričio 4 d. „Klaipėdos žinios“ praneša, kad Geležinkelių valdyba užtikrino ir toliau traukinio kursavimą. Siauruoju geležinkeliu mažasis traukinėlis 2:30 val. išvykdavo iš Klaipėdos į Davilius (Dovilus) - Laugalius, o 4:52 val. iš Laugalių - į Klaipėdą.

Tame pačiame numeryje išspausdintas ir geležinkelio traukinių grafikas. Iš jo matyti, kad tuo metu klaipėdiečiams aktualiausias buvo susisiekimas su Kretinga, Pagėgiais ir Taurage.

Visų traukinio sustojimų pavadinimai lentelėje pateikti lietuvių ir vokiečių kalbomis. Taip pat matyti, kad keleiviai buvo gabenami 1, 2, 3, 4 klasės vagonais.

„Negalima tylėti“

Taip pavadintame 1924 m lapkričio 5 d. „Klaipėdos žinių“ vedamajame straipsnyje nušviečiama auganti įtampa Klaipėdos krašte tarp vietos gyventojų lietuvių, memelenderių ir vokiečių.

Straipsnyje pranešama, kad Klaipėdoje kilo skandalas, kai „vienas mokytojas lietuvių vaikams ant lentos parašė “Lietuva yra mūsų tėvynė".

Cituojamas vokiškasis „Volksstimme“ leidinys, kuris rašė „Lietuva mano tėvynė, tai didžiausias skandalas, tėvų švenčiausių teisių įžeidimas, Klaipėdos krašto pažeminimas, suteršimas tų visų, kurie nori išlaikyti Klaipėdos žmonių kultūrą. Lietuva niekados negali būti mūsų tėvynė, kol mes mylime ir gerbiame savąją.“

„Ir šit tokiu tonu paruošus per ištisus metus dirvą, pradėta nauja organizuota kampanija: prasižiodo “kulturbundas“, jau pats prisipažįsta, kieno lėšomis “dirbąs“, kad gauną ir gerų aukų šioj ir anoj pusėj, ir už tai kviečia visus “geros valios„ atsidirbti. Iš naujo paskelbta karas mokyklai, bažnyčiai, lietuviškajai spaudai, lietuvių organizacijoms ir “negeistinai“ Šaulių Sąjungai Klaipėdos krašte“, - rašoma straipsnyje ir pranešama, kad „šis kulturbundo“ karo paskelbimas Šaulių Sąjungos organizacijai krašte supuolė su greit po to Klaipėdos krašto valstybės gynėjo įsakymu atimti ginklus iš Aglonų šaulių būrio vado."

Europai gresia tvanas

Šiuo metu su potvynio pasekmėmis kovoja Ispanija, o prieš 100 metų tokiu pat metu "iš visų Prancūzijos kraštų ateina žinių apie vandens kilimą. Pranešama apie potvynius. Prancūzijoje 3 dienos nepaliaujamai lyja.

Londono žiniomis per visą Angliją eina didžiausios liūtys. Daugybė upių išsiliejo ir apylinkės patvino. Belgijoj išsiliejo Maaso upė." Taip pat pranešama apie potvynius Reino krašte.

Vydūno paskaita

1924 m. lapkričio 5 d. „Klaipėdos žiniose“ papasakota apie pirmąją Vydūno paskaitą Klaipėdoje, kurią organizavo „Duonelaičio draugija“.

"Apsilankjė nedidžiausias klaipėdiškių būrelis. Gal tam blogas oras pakenkė. Ar gal mažai apie paskaitą skelbta tebuvo. O gal ir čia to neskaitilingiausiojo atsilankymo priežastis, kad dar esame tokiame žmogaus laipsnyje, kuomet dar tik kasdieniai kalbėtojai mums tesuprantami.

Ką pasakė Vydūnas?

Sunku paprastuoju laikraščio straipsneliu į tai atsakyti, nes čia vis apie sielos dalyką kalbėta.

Reikia mums žinoti, kad yra mums nematomų, mums paprastuoju mokslu neišaiškinamųjų jėgų, kurios veikia į žmogaus dvasią. Turime atverti savo sielą, kad tos jėgos galėtų įeiti jon. Turime pakilusiais žmonėmis tapti. Tuokart tai mokėsime sėti meilę, malonumą, širdingumą, teisybę ir t.t. ir tuomet tą patį ir dagoti galėsime.

Žodžiu, p. Vydūno paskaitos tikslas buvo aukštas, - iškilęs, tobulas, dieviškas žmogus."

1924 lapkričio 7 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje jau pranešama, kad Vydūnas sutiko Klaipėdos muzikos mokykloje dėstyti kultūros ir meno istoriją.

Už didelę meilę gavo pilti

O štai lapkričio 7 d. „Klaipėdos žiniose“ aprašomas toks realus nutikimas, įvykęs spalių 2 d. Prezidento gatvėj.

"Prie bažnyčios atvažiavo jaunas, gražiai apsirėdęs vyras, kurį čia pat užsipuola jauna panelė (apie 20 m. amžiaus) sakydama, būk jis ją nelaimingą padarė. 

Apie jauną porelę prisirinko ratelis žmonių, kuriems panelė nupasakojo visą jos tragediją. 

Pasirodo, kad jaunas vyras mylėjo tą panelę ir rezultate net turi jau nuo jo vaiką. Vyras susižiedavęs su kita, palikdamas ją su vaiku likimui.

Minia, iš girdusi panelės nupasakotą istoriją, puolė mušti tą jauną vyrą, tik policijos pagalba jis nuo mirties išgelbėtas. Ji reikalavo, kad jisai priimtų tą vaiką, nes priešingu atveju ji nusižudysianti.

Policija sustatė protokolą už triukšmo kėlimą."

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder