Klaipėda su olandiška skrybėle (2)
(4)Dar daugiau: olandiškoji inžinerija bei technologijos suformavo savitą Klaipėdos urbanistinį kraštovaizdį su iš žemių pastatytais bastionais, buvusiais vėjų malūnais, net senamiesčio gatvių tinklu.
Apie gilų įspaudą palikusius Nyderlandų kultūros pėdsakus „Vakarų ekspresui“ papasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas, Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Edvinas Ubis.
Ar buvo laikotarpis, kurį galėtumėme pavadinti „olandiškąja Klaipėda“?
Olandiškuoju periodu galime vadinti XVII a., kai didžioji dalis į Klaipėdą ir iš jos plaukusių laivų keliavo iš ar į Amsterdamą, kitus Nyderlandų miestus. Į mūsų uostamiestį atvykdavo dešimtys laivų per metus. Didžiausią įgulos narių dalį sudarydavo olandai.
Iš Nyderlandų Klaipėdą pasiekdavo audiniai, vaisiai, alyvuogės, ryžiai, anyžius, imbieras, muskatas, vynas, brendis, metalai ir jų gaminiai, tabakas, keramika ir kt.
Į Nyderlandus keliavo linai ir jų sėmenys, pluoštas ar verpalai, kanapių produktai, grūdai (rugiai, avižos ir kt.), miško produktai (mediena, derva, karna, vaškas) ir įvairios odos. Iš Nyderlandų miestų Klaipėdą pasiekdavo audiniai, maisto produktai (silkės, menkės, vaisiai, alyvuogės, ryžiai), prieskoniai (druska, pipirai, cukrus, anyžius, imbieras, muskatas ir kt.), gėrimai (vynas, brendis), metalai ir jų gaminiai, tabakas, keramika ir kt.
Atskirai reikia išskirti Olandijos žydą Mozę Jakobseną de Jonge'ą, kuris 1664 m. tapo pagrindiniu Klaipėdos pirkliu ir kartu su savo sūnumis kuravo kitų Nyderlandų pirklių veiklą Prūsijoje ir už jos ribų. Jie taip pat Klaipėdoje organizavo jūrinių laivų statybą. Jo bendrovė kontroliavo daugiau nei 1/2 per Klaipėdą gabenamų krovinių.
Olando (Olandų) Kepurė – bene žymiausia atodanga Lietuvoje. Ar šio pavadinimo kilmėje yra istorinės tiesos? Olando Kepure vadintas ne tik 24 m aukščio skardis prie Karklės, bet ir Naglių kalnas Palangoje...
Olando Kepurės vietovardis oficialiai įtvirtintas nuo 1818 m. Tai locijose ir žemėlapiuose padarė Prūsijos valstybės patarėjas, inžinierius C. Wutzke. Tačiau manoma, kad žodinėje tradicijoje pavadinimas naudotas anksčiau.
XVII a. jūrlapiuose ši vieta žymėta kaip orientyras. Dažnai vadinta Melnmežės pavadinimu, kuris reiškė juodą mišką. Palyginimui - Juodkrantė jūrininkų irgi vadinta juodu mišku. Olando Kepurės vietovardžiu vadintos vietos prie Birutės ir Naglio kalvų. Analogiški pavadinimai žinomi ir kitur.
Taigi, istorinės tiesos pavadinime yra ir labai tikėtina, kad Olando Kepurės pavadinimą sugalvojo XVI–XVII a. Nyderlandų jūrininkai, žvelgę į skardį iš jūros pusės.
Olandiškieji pėdsakai Klaipėdoje yra ryškūs ne tik laivybos, bet ir urbanistinėje, miestiečių kultūrinių ypatumų istorijoje. Kokie jie?
Klaipėda nuo pat įkūrimo buvo Baltijos jūros regiono miestų kultūros erdvės dalis. Pilies ir miesto gyventojai plačiai naudojo importuotą keramiką iš Reino regiono, gabenosi prekes iš įvairių uostų.
Tačiau iki XVI a. materialūs tos kultūros elementai atkeliaudavo per tarpininkus, o savarankiškai jūrinė prekyba nevykdyta.
Saitai su Nyderlandais XVI-XVII a. į Klaipėdą atnešė vakarietiškos mados, stalo kultūros, kasdienių įpročių naujoves.
Klaipėdoje jūrinės laivybos ir ankstyvųjų naujųjų laikų Baltijos regiono uostams būdinga kultūros plėtra labai stipriai siejasi būtent su olandų pirklių ir dailidžių įsikūrimu.
Tiesioginiai ir netiesioginiai prekybiniai bei jūriniai ryšiai atnešė naujas idėjas urbanistikoje, miesto gynybinių įrenginių ir kasdienybės sferose. Visi šie pokyčiai labai stipriai išryškėjo būtent XVI–XVII a., kai buvo užsimezgę tamprūs prekybiniai ryšiai su Nyderlandų miestais.
Mūsų uostamiestyje labai dažnai randamos olandiškos baltojo molio pypkės, olandiškų indų keramika, iš olandiškų plytų statyti namai ir kt. Ar importas turėjo įtakos klaipėdiečių buičiai?
Amsterdamas ir kiti Nyderlandų miestai XVI a. pabaigoje – XVII a. tapo Europos prekybos, kultūros ir gamybos centru. Čia susikūrė stipriausios Europos amatininkų ir pirklių gildijos, kurios diktavo madas didžiojoje dalyje gyvenimo sričių. Iš čia į Klaipėdą atkeliaudavo tabakas, o kartu ir Gaudos (miestas Olandijoje – aut. past.) meistrų kaolino pypkės.
Majolikos ir fajanso indai buvo kiniško ar japoniško porceliano „pigesnė“ versija. Tuo metu būtent porcelianas buvo laikomas prestižo simboliu. Tokių radinių archeologai nemažai atranda Klaipėdos senamiestyje.
Pasinaudojus italų stikladirbių sukauptomis žiniomis skaidraus, permatomo stiklo indų gamyba buvo išvystyta irgi Nyderlanduose. Šių indų pavyzdžių Klaipėdos archeologinėje medžiagoje taip pat yra ne vienas.
Leideno (miestas Olandijoje – aut. past.) audiniai irgi buvo tapę nauju vakarietišku standartu. Ši medžiaga leido kurti naujus drabužius vis platesnėms socialinėms grupėms. Audinių plombos - ne retas radinys ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Taigi, būtent saitai su Nyderlandais ir atnešė šias mados, stalo kultūros, kasdienių įpročių naujoves į XVI–XVII a. Klaipėdą.
Kita vertus, piešiniai ant indų, koklių, knygose mūsų uostamiesčio žmonių gyvenimus praturtino naujomis idėjomis, suvokimu apie estetiką ir suformavo jos poreikį.
Vadinamojo Jono kalnelio Klaipėdoje bastionai – olandiškojo tipo: kaip tai paaiškinti? Kodėl užsieniečiai įrenginėjo arba pagal užsienietišką modelį buvo statomos miesto fortifikacijos?
Žemių inžinerija olandams buvo būtina sėkmingam ūkio vystymui. Inžineriniai sprendimai ir išradimai jiems leido ženkliai padidinti žemės ūkio ir gamybos našumą. Sukauptos žinios turėjo įtakos ir fortifikaciniams sprendiniams, tinkamiems Šiaurės Europai.
Atsiradus parakiniam ginklui Italijoje, buvo pradėti vystyti bastioniniai įtvirtinimai. Šią patirtį perėmė vėlgi Nyderlandai, tik jie pylimus formavo ne iš mūro, o iš žemių. Tokiu būdu gimė dviejų tipų bastioniniai įtvirtinimai: itališkieji ir olandiškieji.
Inžinerijos mokslas ir jo pritaikymas Nyderlanduose tapo nauju standartu. Daugelio šalių valdovai siuntė savo atstovus mokytis fortifikacinės inžinerijos būtent į Nyderlandus.
Šiandieninis Klaipėdos išskirtinumas - žemių pylimai - yra tiesioginės Nyderlandų įtakos pėdsakas.
Memelburgo pilis 1517–1519 m. buvo apjuosta žemių pylimais – bastėjomis. Rekonstruoti įtvirtinimus pradėta apie 1538 m., kai į Klaipėdą atvyko statybos meistras Christophas Romeris, vėliau ir meistrai iš Olandijos.
Pagal J. Putkamerio ir H. P. Fuchso projektą pilis ir miestas XVII a. pradžioje buvo apjuosti senosios olandų sistemos bastionais. Na, o Jono kalnelis yra ravelinas, kuris jau XVIII a. suformuotas plėtojant olandiškųjų žemės pylimų sistemą.
Pažvelgę į XIX a. medžio raižinius Mėmelio panoramoje mes matome daugybę vėjo malūnų... Tarsi Olandijoje. Kokia jų kilmė bei kodėl jų nebeliko?
Vėjo ir vandens malūnai yra kita XVI–XVII a. inžinerijos sritis, kurioje kurtas naujas technologinis proveržis.
Nyderlanduose malūnai pirmiausiai buvo reikalingi vandens kontrolei. Tačiau šalia jų technologiniai sprendimai pasitarnavo apdirbamajai gamybai vystytis.
Malūnų tyrinėtojai yra pastebėję, kad Lietuvoje kepurinių, vadinamųjų olandiškųjų malūnų plėtra vyko iš vakarų į rytus. Sąsaja su Klaipėda, įtaka – neatmestina, tačiau šioje srityje trūksta detalesnių tyrimų.
XIX a. Klaipėdos panoramą puošę malūnai buvo jau kitos epochos vaizdinys, kai čia buvo išvystyta apdirbamoji medžio pramonė ir kai XVIII–XIX a. Klaipėda buvo tapusi vienu svarbiausių medienos transportavimo ir apdirbimo centrų regione.
Istorikai akcentuoja, jog Klaipėda vystėsi ne tik kaip prekių, bet ir idėjų uostas. Ar ryškus Nyderlandų šleifas?
Idėjų uostas yra šūkis, kuris vienu atveju tinka, o kitu istoriniu periodu gali ir klaidinti. Tačiau jūra atkeliaujantys žmonės ir žinios lėmė kasdienybės pokyčius ir inovacijas Klaipėdoje.
Kalbant apie idėjas, atsklidusias iš Nyderlandų ir atsispindinčias iki šiol, reikia paminėti 1539 m. Klaipėdos mieste įsikūrusį olandą Hermanną von Bommelną. Jis, gavęs privilegijas iš Prūsijos valdovo, tapo įtakingu pirkliu bei laivo kapitonu. Jo sklypo ir namo pavyzdžiu Prūsijos hercogystės kunigaikštis įsakė atstatyti Klaipėdą po 1540 m. gaisro.
Tokiu būdu buvo perkelta Nyderlanduose sukurta miestų planavimo sistema. Suformuota senamiesčio planinė struktūra, kuri su minimaliais pokyčiais yra išlikusi iki šiol. Taisyklingų gatvių tinklo ir sklypų sistema urbanistikoje Nyderlanduose vėlgi perimta iš itališkų miestų. Tad vaikščiodami Klaipėdos senamiesčiu galime tai atsiminti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą