Klaipėda su olandiška skrybėle
(1)Taip tvirtina Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas, Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Edvinas Ubis. Minėtas muziejus neseniai atidarė keliaujančią parodą „Nyderlandų pėdsakai Klaipėdoje“, kurioje atsiskleidžia itin ryškūs, istoriniai olandų pėdsakai mūsų uostamiestyje.
Kas paskatino surengti Klaipėdos ir Nyderlandų ryšį iliustruojančią parodą?
Ko gero, Nyderlandų ambasadoriaus Lietuvoje Jack Twiss Quarles van Ufford vizitas muziejuje ir bendravimas su Nyderlandų garbės konsule Klaipėdoje Jurgita Šilinskaite-Vensloviene.
Rengiantis susitikimui buvo sugalvotos 3 galimos bendradarbiavimo kryptys. Svarstytos idėjos, susijusios su laivo „Brabander“ stiebo edukacine erdve, tyrimų ir įvairių pristatymų galimybės, ekspozicijų ar parodų rengimas. Galų gale apsispręsta surengti parodą.
Pradėjus rinkti medžiagą tapo akivaizdu, kad mes žymiai geriau žinome apie anglų, škotų ar kitų žmonių grupių veiklą, kai Nyderlandai ir olandai dažnu atveju likdavo nuošalyje arba tarp kitko. Tai tik patvirtino, kad temos pasirinkimas buvo teisingas.
Kokiu principu sukurta paroda?
Iš pradžių galvota parodoje pademonstruoti nepertraukiamus saitus ir jų kaitą XVI-XX a., tačiau pradėjus rinkti medžiagą tapo akivaizdu, kad įvairiausių duomenų yra apstu ir ypač jų gausu apie XVI-XVII a. laivybą bei ryšius su Nyderlandais. Atsiskleidė jūrinės prekybos svarba, atkeliaujančios technologijos ir žmonės.
Šie duomenys rodo, kad nuo XVI a. pradžios, o ypač - nuo ketvirtojo dešimtmečio jūra sujungė Klaipėdą ir Nyderlandus įvairiausiais saitais. Taip gimė parodos pirminis turinys, tačiau ne ką mažiau svarbu buvo rasti tinkamą formą šio pasakojimo pateikimui.
Kadangi muziejus siekia kuo efektyviau panaudoti turimus resursus, pasitelktos seniau rengtų parodų baldinės konstrukcijos. Naudoti 2016 m. parengtos parodos „Jūros sidabras“ baldai. Viso panaudoti ar naujai pagaminti 5 laiveliai, kurie ir padiktavo potemių kiekį.
Gimė 4 temos: Jūra jungia, Susitinka krantai, Prekybos keliais, Klaipėda atvira Pasauliui. Penktasis laivas skirtas edukaciniam parodos turiniui, kuriame lankytojas gali pasitikrinti savo žinias. Viską į vientisą vaizdą ir patrauklų dizainą padėjo talpinti dizaino agentūra „Dear Problem“.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis tuomečiame Mėmelyje pasirodo pirmieji olandai?
Nuo pat 1252 m. miesto įkūrimo Klaipėda matyta kaip uostas, per kurį gabenamos prekės iš Žemaitijos ir platesnio regiono. Tačiau šią viziją įgyvendinti nebuvo lengva dėl nuolatinių karų ir kitų negandų.
Iki XV a. vienas pagrindinių klaipėdiečių užsiėmimų buvo žvejyba. Žuvis buvo gabenama į Karaliaučių ir kitas aplinkines pilis bei miestus. Klaipėda figūravo kaip lokalus tranzito taškas tarp Prūsijos ir Livonijos, tačiau netapo tarptautinės prekybos subjektu.
1422 m. Melno taikos sutartis keitė situaciją. Tuomet Klaipėdoje vis dažniau pasirodydavo lygeriai: svetimšaliai pirkliai.
Visgi lūžiu tapo 1525 m. Vokiečių ordino virsmas pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste. Kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis (1490-1568) buvo suinteresuotas miestų augimu ir prekybos vystymu. Šie jo interesai reiškėsi ir Klaipėdoje.
Kunigaikštis XVI a. 4 dešimtmetyje suteikė privilegijas verslo agentui olandui Janui Harcksonui ir laivų statytojui Janui Jacobsenui. 1539 m. Klaipėdos mieste įsikūrė pirklys ir laivo kapitonas, kunigaikščio privilegijas gavęs Hermann von Bommeln. 1539-1554 m. paminėta 11 olandų, gyvenusių Klaipėdoje.
Klaipėdos įplauka pirmą kartą locijose atsiranda 1580 m. Ką tai reiškė miestui?
Nyderlandų kartografai buvo XVI a. inovacijų kūrėjai. Jie ne tik detaliai aprašė laivybos kelius, bet ir sudarė detalius žemėlapius, panoraminius piešinius su svarbiausiais orientyrais.
Baltijos jūros jūrlapiai pradėti rengti XVI a. pabaigoje. Tam tikra prasme tai buvo proveržis laivyboje ir jos saugumo srityje.
Iš Klaipėdos į Nyderlandus keliavo linai, verpalai, grūdai, mediena, derva, vaškas, kanapių produktai, oda ir kt.
Pirmą kartą detaliai Klaipėdos uosto prieigų ir Kuršių marių įplaukos informaciją pateikia žymus Nyderlandų kartografas Lucas Janszoonas Waghenaeris (1534-1606), kuris savo locijas (locija - pagalbinis jūreivystės žinynas, teikiantis informaciją apie jūreivystės ženklus, vandens sroves, jo gylį, kelių, krantų, dugno reljefą. - Aut. past.) publikavo 1579-1580 m.
Šiose ir vėlesnėse locijose pateikiama tiksli informacija apie įplaukos į Klaipėdą gylius, orientyrus mieste ir apylinkėse. Taigi, Klaipėda buvo aktualus jūrinės laivybos taškas ir kartu su Gdansku, Karaliaučiumi ir Liepoja tapo žinomiausiais pietryčių Baltijos jūros uostais.
Man asmeniškai labai informatyvus ir daug pasakantis - 1586 m. nežinomo olandų kartografo jūrlapis, saugomas Ispanijos nacionalinėje bibliotekoje. Jame pamatome, kad tuo metu Kuršių marių įplaukos gylis tebuvo 2,8-3,5 m. Pažymima, kad galima nuplaukti mariomis iki Karaliaučiaus.
Ši locija dar atskleidžia to meto kraštovaizdį, smėlėtas Kuršių nerijos kopas, iš jūros matomus bažnyčių bokštus ir kitus orientyrus. Visa tai rodo, kad Klaipėda XVI a. pabaigoje buvo tapusi neatsiejama jūrinio kelio, per kurį atkeliavo žmonės, žinios ir technologijos, Vakarų pasaulio uostų kultūra, dalimi.
Kokia XVI a. buvo olandiškoji laivadirbių mokykla?
Nyderlandų gyvenimas nuolat susijęs su vandens stichija. Vanduo buvo kontroliuojamas įvairios paskirties kanalais, vandens malūnais ir netgi siekta atkovoti žemę iš jūros.
Nyderlandų laivų statytojai apjungė keletą laivų statybos tradicijų. Šioje šalyje susijungė vidaus vandenų keliai su jūriniais. Didžiausia prekybine Reino upe plaukė įvairios baržos ir mažesni laivai, galintys įveikti upę pasroviui ir prieš srovę. Kartais jūriniai laivai irgi plaukdavo upe. Tad vidaus vandenų laivams reikalingi sprendiniai ir jūrinių laivų statybos technologijos vietiniams buvo puikiai žinomos.
Visgi esminis lūžis įvyko, kai Nyderlandų laivadirbiai pritaikė Viduržemio jūros regiono laivams būdingas technologijas. Čia visų pirma reikia paminėti laivų išorinio korpuso karavelinį lentų jungimą. Jo pritaikymas leido pasiekti naujus laivų efektyvumo standartus, kurie ypatingai išryškėjo XVII a. statant unikalius fliuitės tipo jūrinius laivus, kurie pasižymėjo savo talpumu ir patikimumu.
Ko olandai išmokė klaipėdiečius?
Iki XVI a. pradžios Klaipėdoje buvo statomi vidaus laivybai pritaikyti laivai, kurie tarnavo tuo metu pagrindiniam prekybos keliui per Kuršių marias ir Deimenos upę į Karaliaučių.
Pirmasis jūrinis laivas statytas apie 1517-1519 m. Aktyviau statyti laivai pradėti nuo 1539 m., kai čia kartu su olandų pirkliais ir jūrininkais įsikūrė laivadirbys Janas Jacobsenas. 1552 m. minimas laivadirbys Peter Schiffbauer, vėliau laivų dailidės P. Ebertas, Fabianas Peseleris, Andres Maaß, Stephanas Brünnigeris, Peteris Hinze ir Heinrichas Raschke.
Iki XVI a. pradžios Klaipėdoje buvo statomi vidaus laivybai pritaikyti laivai. Atvykus olandams išsivystė jūrinių laivų statyba.
Iki XVI a. pabaigos Klaipėdoje buvo pastatyti bent 11 jūrinių laivų, kurie pasiekdavo netgi Ispanijos uostus. Pastebima, kad palaipsniui statyti vis didesni ir talpesni laivai. Taigi, olandų laivadirbiai atgabeno turėtas žinias, kurias pritaikė laivų statymui vietoje. Jie stipriai prisidėjo prie jūrinių laivų statybos pradžios Klaipėdoje.
Taip pat olandai tikrai pasitelkė ir vietinius dailides bei kitus pagalbininkus, taip perduodami sukauptas žinias. Turbūt šmako tipo laivai geriausias tokios tradicijos perdavimo pavyzdys.
Ar tiesa, kad būtent olandai turėjo įtakos plokščiadugnių Kuršių marių burvalčių (populiariai vadinamų kurėnais) atsiradimui?
Ilgamečiai tyrinėtojai kelia tokią idėją. Atsižvelgus į tai, kad XVI a. būtent olandų laivadirbiai darė didelę įtaką Klaipėdos jūrinių laivų statybai, toks scenarijus galimas. Neatsitiktinis kurėnų švertų (šliūžių) panašumas į Boyer tipo laivų ir vėlesnių šmakų švertus.
Kita vertus, nepamirškime, jog laivadirbystė Klaipėdoje gyva nuo viduramžių. XIV a. pabaigos - XVI a. pradžios šaltiniuose minimi didieji laivai (pvz., reizinės, krovininiai), žvejų laivai (pvz., kiudelinės), deimos laivai, keltai, baržos ir mažieji laivai (pvz., kilinės valtys) bei valtys. Tad labiau tikėtina, kad plokščiadugniai kurėnai statyti nuo seniau, tik jų raidai turėjo įtakos iš Nyderlandų atkeliavusios idėjos.
Paroda „Nyderlandų pėdsakai Klaipėdoje“
- nuo rugpjūčio 12 d. eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vidiniame kieme;
- nuo rugsėjo mėn. pabaigos bus eksponuojama Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kieme.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą