Klaipėdoje atidarytas Kanto kambarys pulsuoja istorija

Atminimo kambaryje galima pamatyti bibliotekos turimus I. Kanto veikalus, vietovių, kuriose gyveno I. Kanto protėviai, nuotraukas.

Čia galima susipažinti ir su virtualia ekskursija po Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, kurioje pasakojama apie su žymiojo filosofo šeima susijusias vietas.

„Kanto kambaryje“ išties daug įdomios medžiagos apie filosofą.

Bibliotekoje įrengtas I. Kanto kambarys yra vienintelis, jei neskaičiuotume gatvėvardžio, didžiojo filosofo įamžinimo faktas Klaipėdoje.

Dar 2018 metais uostamiesčio kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas dėjo visas pastangas, kad I. Kanto vardas būtų įamžintas bibliotekos pavadinime.

„Džiaugiuosi, kad ši mano idėja buvo palaikyta ir šiandien galime didžiuotis, kad turime Imanuelio Kanto vardo biblioteką, o nuo šiol - ir Kanto kambarį. I. Kanto vardas mūsų mieste gali tapti ne tik pasididžiavimo, bet ir pridėtinės vertės faktoriumi.

Labai tikiuosi, kad vasarą po Klaipėdos senamiestį bevaikštinėjantys užsienio šalių turistai nepraeis pro šalį ir apsilankys Kanto kambaryje. Mums, klaipėdiečiams, tai pasididžiavimas ir garbė“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Cibauskas.

Pasiūlyta idėja, kad I. Kanto kelias turėtų būti įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.

„Kiekvienas Lietuvos miestas nori save pateikti pasauliui kio įdomiau ir ieško būdų, kaip įtraukti save į UNESCO paveldo sąrašą. Žinoma, Klaipėda turi nuostabų gamtos kampelį Smiltynę, kuris yra įtrauktas į šį sąrašą, bet aš manau, kad, prie viso šito prijungus Kanto kelią, Klaipėda galėtų dar labiau atkreipti dėmesį į save“, - kalbėjo R. Cibauskas.

Jis užsiminė, kad su iniciatyvine grupe yra numatyta dar daugiau darbų, kuriuos, jis tikisi, šis geras startas įkvėps įgyvendinti.

Kanto kambario atidarymo šventėje dalyvavęs Klaipėdos miesto savivaldybės meras Arvydas Vaitkus susirinkusiems palinkėjo: „Kurkite ir skleiskite idėjas, žinias, dalinkitės jomis su jaunais žmonėmis.

Tik taip žmonės tampa progresyvesni: gaudami ne tik šio miesto genetiką, bet ir šio miesto kultūrinį DNR kodą, kuris sklinda iš šios nuostabios vietos į aplinką - į jaunąją širdį.“

Kanto kambario ekspozicijos idėjos autorė, buvusi I. Kanto bibliotekos ilgametė vadovė Bronislava Lauciuvienė teigė, kad biblioteka šiam jubiliejui pradėjo ruoštis nuo 2022 metų.

„Iš pradžių buvo sudaryta ir sukviesta darbo grupė, kuriai vadovavo filosofas Arvydas Juozaitis ir visada šalia prisidėjo kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas.

Po to buvo numatytos pagrindinės darbo gairės ir šiandien man be galo džiugu, kad jau yra visuomenei pristatoma ši išsami ir moderni ekspozicija apie Kantą.

Labai smagu, kad mūsų pradėtas darbas turi sekėjus. Dėkoju visai iniciatyvinei grupei ir naujajai bibliotekos direktorei Renatai Rudienei, kad ji tęsia pradėtą mūsų darbą. Ačiū Jums ir sėkmės.“

B. Lauciuvienė paminėjo, kad su dideliu nekantrumu laukia Jūratės Sučylaitės knygos „Imanuelio kelias“ pasirodymo.

„Šį grožinį kūrinį Jūratė parašė laimėjusi bibliotekos paskelbtą konkursą. Aš su nekantrumu laukiu šios knygos pristatymo ir tikiu, kad jos laukia ne tik klaipėdiečiai, bet ir visi Lietuvos žmonės“, - sakė B. Lauciuvienė.

Filosofinėmis mintimis sveikinimus užbaigė iniciatyvinės grupės pirmininkas, filosofas Arvydas Juozaitis: „Gyvenant šiame neramiame židinyje, šaukti apie Kanto taiką būtų pats laikas.

Bet ir nereikia nusiminti, nes pagal Kanto filosofiją - kiekvieną mano mintį lydi aš. Ne mano jausmai, o mano protas man pasako, kas esu aš. Tai šiandien, čia visi susirinkę, galime teigti, kad esame Kanto palikuonys.“

Kultūros istorikė Jovita Saulėnienė pristatė autorinę fotografijų parodą „Klaipėda - Imanuelio Kanto tėvo miestas: laiko ženklai“. Fotografijose buvo įamžintos Klaipėdos vietos, susijusios su I. Kanto protėviais. Autorei idėją įgyvendinti padėjo fotografė Roberta Kavaliauskaitė.

Paroda veiks iki vasario 29 d. Visi norintieji kviečiami aplankyti Imanuelio Kanto ekspoziciją bibliotekoje, Turgaus g. 8.