Klaipėdoje filmuotas filmas "Smėlis jos plaukuose" užduoda žiūrovui esminį klausimą
Filmo premjeros jau įvyko Talino kino festivalyje "Juodosios naktys" ir Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre. Nuo gruodžio 19 d. juosta pasieks ir visus šalies kino teatrus. Po peržiūros Klaipėdoje žiūrovai turėjo progą pabendrauti su filmo režisieriumi Mantu Verbiejumi ir aktore Laima Akstinaite. Pokalbį moderavo aktorė Virginija Kochanskytė.
Įkvėpė savanorystė ir šokanti balerina
Režisierius M. Verbiejus susirinkusiesiems papasakojo, kad jautrios dramos idėja kilo iš asmeninės patirties, kurią jis įgijo savanoriaudamas.
Gal 15-20 metų dirbu kaip savanoris viename labdaros ir paramos fonde, kurio viena pagrindinių veiklų - pagalba ir rūpestis vyresnio amžiaus vilniečiams, turintiems finansinių, dvasinių problemų, esantiems vienišiems. Mes jiems organizuodavome įvairias šventes, kartu švęsdavome gimtadienius. Taigi turėjau daug progų kalbėti su jais, pamatyti, kaip jie patys žvelgia į senatvę, kaip jos dažniausiai nekenčia, kaip tvarkosi su savo vienatve, pasakojo kūrėjas.
Lemtingu įkvėpimo šaltiniu tapo vienas konkretus įvykis. Vieno renginio metu viena buvusi balerina, vyresnio amžiaus moteris, šoko. Tas jos šokis buvo toks be galo graudus, juokingas ir apgailėtinas, ir sykiu kažkoks keistas, siurrealistinis, gaivališkas... Matėsi, kad ji negali nešokti, tačiau jos kūnas neleido jai šokti taip, kaip ji šoko kažkada. Tas vaizdinys labai įstrigo mano galvoje, manęs nepaleido, o paskui prie jo pradėjo lipti kiti dalykai, atviravo režisierius.
Filmas - retorinis klausimas apie laiką
Pasak M. Verbiejaus, nors filme paviršiuje matomos senatvės, vienatvės ir amžizmo temos, jam asmeniškai svarbiausia yra kita plotmė.
Man asmeniškai šis filmas, jo tema yra žmogaus santykis su laiku. Ką žmogus daro turėdamas laiko nedaug? Aš norėjau užduoti tokį retorinį klausimą šiuo filmu: ką mes darome su savo laiku? Manau, kad meno tikslas ir yra kelti klausimus, teigė jis.
Režisierius pasidalino ir savo asmeniniu kriterijumi, kada kūrinys jam atrodo pavykęs: Man filmas arba spektaklis yra įvykęs, jeigu aš pabaigoje suprantu, kad režisierius, kūrėjai kažkaip įrodė, kad myli žmogų. Menas, man atrodo, yra apie meilę žmogui. Nežiūrint į tai, kad žmogus turi tų tarakonų galvoje, kuriuos reikia traiškyti ir ne visus pavyksta sutraiškyti, nes žmogus - sudėtinga būtybė... Bet mums reikia mylėti vienas kitą.
Apie aktorių pasirinkimą ir bendrystę
M. Verbiejus atskleidė, kad Liubomiro Laucevičiaus ir Juozo Budraičio kandidatūros pagrindiniams vaidmenims atsirado dar rašant scenarijų su Gediminu Cibulskiu. Kiek daugiau klausimų kilo dėl Malvinos vaidmens, tačiau sprendimas dėl jaunosios kartos atstovės Majos atėjo greitai.
Kai pamačiau Laimą filme "Bėgikė", nors ten buvo antraplanis jos vaidmuo, vėliau Kavtaradzės filme "Tu man nieko neprimeni", pagalvojau: "Perlas", - prisiminė režisierius.
Pati L. Akstinaitė prisipažino, kad jai didžiausią įspūdį paliko bendrystė ir artimas ryšys su visa kūrybine komanda.
Mano pagrindinis partneris buvo Juozas Budraitis, tad daug laiko praleidome kartu. Nejaučiau, kad jis "žvaigždė", natūraliai bendravome, jis labai šiltas ir paprastas žmogus. Daug šnekėdavome apie filmo medžiagą.
O kai nesutardavome, eidavome pas Mantą. Jis labai klausydavosi mūsų, išgirsdavo ir visada rasdavom bendrą sprendimą. Tai buvo labai smagu, filmavimo akimirkomis dalinosi aktorė, pridurdama, kad dar daug įdomių pokalbių liko už kadro.
Klaipėdos žiūrovai filmą sutiko šiltais aplodismentais. O daugiausia diskusijų išššaukė filmo finalas. Koks jis? Rekomenduojame pažiūrėti patiems. Tikrai verta.

Rašyti komentarą