Klaipėdoje prasidėjo jūrinių laivų statyba

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Jūrinių laivų statybos pradžia

Tik XVI a. pirmoje pusėje Klaipėda pradėjo tapti tikru prekybiniu uostamiesčiu, tuomet ir prasidėjo jūrinių laivų statyba.

Visgi prieš aptariant konkrečius laivų statybos duomenis dar reikia tarti porą žodžių apie dar vieną su jūrinių laivų statybos Klaipėdoje istorija susijusią hipotezę, pagrįstą Klaipėdos miesto antspaudo ir herbo simbolių interpretacija.

Vokiečių istorikas Heinrichas Neu palygino senąjį Klaipėdos herbą su 1299 m. Gdansko miesto antspaudo simboliais ir pastebėjo, kad abiejuose figūruoja laivai.

Tačiau Gdansko antspaude figūruoja bangas skrodžiantis kogas, o Klaipėdos - sausumoje esantis nedidelis, visai takelažo neturintis laivelis.

Pernelyg gražu, kad būtų tiesa

Atmesdamas galimybę, kad jūrų miestas galėtų pavaizduoti savo herbe upinį laivą, H. Neu iškėlė hipotezę, esą Klaipėdos herbe pavaizduotas dar statomas, neužbaigtas jūrinis laivas.

Ir tai reikštų, kad antspaudo raižytojas ar jo užsakovai norėjo tuo pabrėžti, kad Klaipėdoje statomi laivai.

Netgi karštas Klaipėdos krašto patriotas H. A. Kurschatas atmetė šią hipotezę pastebėdamas, kad „tai yra pernelyg gražu, kad būtų tiesa“, ir iškėlė savo versiją, kad Klaipėdos herbe yra atvaizduotas keltas į Smiltynę - irklinė valtis, plaukianti mariomis priešais Dangės upės žiotis.

Tai būtų lyg ir kraštutiniai požiūriai, o arčiausiai tiesos atrodo esanti nuomonė, kad herbe esantis jūrinio laivo korpusas yra ne tiek laivų statybos, kiek jūrų prekybos, laivininkystės ir karybos simbolis.

Pagrindinė jūrinių laivų statybos Klaipėdoje atsiradimo prielaida buvo ūkinis artimiausio ekonominio užnugario sustiprėjimas, tačiau būtina pažymėti ir krašto valdovo vaidmenį.

Galima teigti, kad paskutinysis Ordino didysis magistras ir pirmasis Prūsijos kunigaikštis Albrechtas XVI a. pirmoje pusėje siekė paspartinti antrojo savo valstybės jūrų uostamiesčio plėtrą.

Tai ypač išryškėjo nuo 1540 m., kai kunigaikščio paskatinti Klaipėdoje ėmė kurtis olandų pirkliai, laivininkai ir laivų statytojai.

Informavo apie laivo statybą

Galima prielaida, kad krašto valdovas tiesiogiai prisidėjo prie pirmojo jūrų laivo Klaipėdoje statybos.

1517 m. birželio mėn. Klaipėdos komtūras laiške didžiajam magistrui informavo apie apie laivo statybą (..Bau eines Schiffes zu Memel..).

Šią informaciją patvirtino archeologiniai tyrimai: 1992 m. vasarą vykdant kasinėjimus Klaipėdos senamiestyje, buvusiame dešiniajame Senosios Dangės krante buvo aptiktos laivų statyklos liekanos. Dendrochronologine analize rasti medienos pavyzdžiai datuoti maždaug 1519 metais.

Galima teigti, kad 1517-1519 m. laikotarpiu Klaipėdoje tikrai buvo pastatytas jūrinis laivas, kurį greičiausiai pasistatė ne miestiečiai, bet Ordinas, ir tai tikriausiai dar buvo proginis, vienkartinis veiksmas, pastatęs laivą meistras išvyko atgal į savo miestą.

Apie tai liudija 1520 m. gegužės pab. - birželio pr. Klaipėdos komtūro ir štathalterio laiškai į Karaliaučių didžiajam magistrui prašant atsiųsti laivų dailidę.

Praėjus dvidešimčiai metų, situacija jau buvo visai kita.

1539-1541 m. šaltiniuose aptinkame ne vieną su laivų statyba susijusį asmenį.

Klaipėdos mieste gyvenusių mokesčių mokėtojų sąrašuose figūruoja olandas laivų statytojas Janas (Johanas) Jacobsenas, tarp Mažosios Vitės gyventojų minima Schyffbauerynne, o netoli Smeltės esančios Gintaro pelkės (Bernsteinbruch) vietovėje buvo įsikūręs laivų statytojas Stencelis (Stentzell Schyffbawer).

1552 m. Labguvos muitų registre minimas laivų statytojas Peteris (Peter Schiffbauer) iš Klaipėdos.

Vadinasi, XVI a. viduryje Klaipėdoje jau buvo įsikūrę ir darbavosi keletas laivų dailidžių.

1549 m. kunigaikštis Albrechtas leido neįvardintam Klaipėdos laivininkui pasistatyti jūrinį laivą.

Nepaisant nuo 1580 m. prasidėjusių klaipėdiečių jūrų prekybos ir jūrinių laivų statybos draudimų, iki XVII a. Klaipėdoje buvo nuleista į vandenį 11 jūrinių laivų, kuriuos pastatė olandai laivų dailidės.

Dalis laivų buvo pastatyta ne klaipėdiečių sąskaita ir iniciatyva.

1560 m. Prūsijos kunigaikštis paliepė pastatyti jam Klaipėdoje prekybinį burlaivį, kuris 1562 m. su kviečių kroviniu išplaukė į Lisaboną.

1561 m. Meklenburgo hercogas paprašė Prūsijos valdovo leisti jam pasistatyti du laivus Karaliaučiuje, tačiau kunigaikštis Albrechtas patarė laivus statydintis Klaipėdoje, kurioje buvo patogiau apsirūpinti tinkama mediena.

Kitais metais Johannas Jacobsenas, dalį dailidžių pasitelkęs iš Hamburgo, Meklenburgo hercogui pastatė du laivus, iš kurių didesnis, apie 200 lastų talpos, vadinosi „Grifas“ (de Grip), o mažesnis - „Jaučio galva“ (de Ossenkop).

1561 m. olandai laivų dailidės pastatė klaipėdiečiams šmaką. 1561-1594 m. laikotarpiu Klaipėdos pirklių užsakymu buvo pastatyti šeši jūriniai laivai.

1569 m. Stephanas Brünnigeris, valsčiaus raštininkas Bonaventura Prieseris, Philipas Ebertas ir laivų statytojas Janas Jacobsenas pastatė 70 lastų talpos laivą.

1571 m. P. Ebertas, Fabianas Peseleris ir Andres Maaß - 150 lastų talpos laivą.

1580 m. Janas Kistenmacheris, S. Brünnigeris ir P. Ebertas pastatė daugiau kaip 250 lastų talpos laivą, kurio škiperiu tapo olandas Johanas Vonte.

1593 m. Peteris Hinze ir Heinrichas Raschke pastatė 24 lastų, o Tewes Reincke ir Gabrielis Kobergas 1594 m. - 80 lastų talpos laivą.

Sunku lyginti vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų amžių pradžios Klaipėdos laivų statybos būklę su laivų statybos raida kituose Baltijos jūros uostamiesčiuose, kurių dauguma turėjo nepalyginti geresnes sąlygas verslui.

Bus daugiau