Klaipėdoje prasidėjo žydų kultūros festivalis: paskaita nukėlė į tarpukario Lietuvą

„Šių metų festivalis skirtas YIVO šimtmečiui paminėti, o kartu – žydų literatūrai ir jidiš kalbai“, – pabrėžė renginio organizatorė, menotyrininkė Rūta Jakštonienė. Ji entuziastingai priminė, jog Lietuvoje ši kalba buvo vadinta litviš.

R. Jakštonienės duomenimis, YIVO – 1925 m. Vilniuje įkurtas žydų mokslų institutas, siekęs išsaugoti Rytų Europos žydų istoriją bei kultūrą. Šiandien jo veikla tęsiama Niujorke.

Vis dėlto menotyrininkė pripažino, kad šio renginio klaipėdiečiai dar nelabai „prisijaukino“, auditorija – kukli, salė toli gražu neatrodė pilna.

„Kaip gaila, kad mūsų šiandien taip mažai susirinko“, – stebėjosi kėdėmis pasirūpinęs Darius. Liūdnai galvą palingavo ir bibliotekos darbuotoja Birutė, rodžiusi festivalio svečiams kelią į paskaitos erdvę. Ji netrukus patraukė priekinėje eilėje sustatytas kėdes ir arčiau atstūmė projektorių. Tai buvo subtilus gestas pradėti paskaitą.

A. Grigoravičiūtės pasakojimas nukėlė į tarpukario Lietuvą: ji pristatė jidiš rašytojus, literatūrines grupes, leidinius ir atskleidė, kaip keitėsi kūrinių temos. Lektorė stengėsi kalbėti įtraukiai, palaikyti ryšį su publika, dalijosi faktais, artimais kiekvienam lietuviui. „Bendrinė jidiš kalba susiformavo panašiu metu kaip ir lietuvių – XX amžiaus pradžioje“, – pasakojo ji.

Anot jos, po Pirmojo pasaulinio karo nedaug žydų mokėjo lietuviškai, tik ketvirtajame dešimtmetyje tai tapo norma. Ji kaip pavyzdį pateikė vilnietį žydą Uriją Kacenelenbogeną – dar prieš karą puikiai kalbėjusį lietuviškai.

„Jis tikras fenomenas! Vertė lietuvių ir latvių liaudies dainas į jidiš kalbą“, – didžiavosi A. Grigoravičiūtė. Ji taip pat pridūrė, jog vertimai buvo publikuoti periodinėje spaudoje. Vėliau Kanadoje išleistas dainų rinkinys.

Paskaitos metu buvo „užkabinta“ ir opi šių laikų problema, žemyn tempusi kone kiekvienos tautos jaunuomenę bei kultūrą, tai – knygų neskaitymas.

„Kam dabar reikia knygos? Kas turi laiko užsiimti tokiomis kvailystėmis“, – ironiškai citavo žydų rašytoją Chaimą Rafalovičių jidiš literatūros tyrinėtoja.

Smalsauti ėmė ir nuotoliniu būdu prisijungęs paskaitos dalyvis Algirdas Davidavičius. Šis žydiškai pasisveikinęs uždavė klausimą: „Kiek Kauno autorių žydų kūrinių buvo skaitoma?“ A. Grigoravičiūtė paaiškino, kad Vilniuje skaitomumas buvo mažas, nes paskaitoje pristatyti rašytojai nebuvo populiariausios žydų rašytojų žvaigždės.

Festivalio renginiai visą rugsėjį vyks Klaipėdoje, Salantuose, Gargžduose.