Daugelis Lietuvos žmonių su šio autoriaus kūryba pirmą kartą susipažino vartydami legendinį fotografijų albumą Žiedai tarp žiedų. Ši knyga tapo ne tik fotografijos leidiniu, bet ir savotišku kultūriniu reiškiniu – subtiliu pasakojimu apie moters kūno estetiką, gamtos ir žmogaus harmoniją.
Būtent šis estetikos pajautimas ir paskatino Neringą Malinauskienę dalimi savo kolekcijos pasidalinti su miestu.
N. Malinauskienė - psichoterapeutė, dirbanti su žmogaus emociniu pasauliu. Ji sako, kad menas jai yra vienas iš būdų pažinti save ir reflektuoti vidinį gyvenimą.
„Per meną aš dažnai pamatau tai, ko negaliu pasakyti žodžiais. Linija, šviesa, kūno forma ar fotografijos nuotaika leidžia pajusti savo emocijas ir vidines būsenas. Man menas yra būdas pažinti save labiau – ir kartu kvietimas žmogui pamatyti savo vidų per tai, ką jis mato išorėje", – sako ji.
Todėl jos namuose visada buvo daug meno. Pasak kolekcijos savininkės, grožis neturi būti uždaromas privačioje erdvėje – juo reikia dalintis.
„Šiandien aplink daug triukšmo, įtampos, negatyvo. Todėl estetika tampa labai svarbi. Ji primena, kad pasaulyje yra šviesos. Kartais pakanka tiesiog sustoti ir pažiūrėti į kūrinį, kad viduje kažkas nurimtų."
Parodoje eksponuojamos fotografijos atskleidžia vieną svarbiausių Dichavičiaus kūrybos temų – moters kūno estetiką. Tačiau čia jis nėra provokuojantis ar vulgarus. Fotografijose moteris atsiskleidžia kaip harmonijos ir gamtos tęsimo simbolis, kaip subtili meno forma.
Neatsitiktinai paroda pristatoma Tarptautinės moters dienos proga.
Kai kurios fotografijos sukurtos dar šeštajame dešimtmetyje, tačiau jų estetika išlieka gyva ir šiandien. Pats autorius – viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių, šiemet minintis 89-ąjį gimtadienį.
Parodai pasirinkta vieta taip pat turi simbolinę prasmę. „Reja" – jūrinis terminas, reiškiantis išskleistą burę. Tai vieta, kur susitinka miesto svečiai, klaipėdiečiai ir skirtingos kultūros patirtys.
Pasak N. Malinauskienės, menas neturi sustingti vienoje vietoje – jis turi judėti.
„Kai su kūriniu gyveni ilgai, prie jo pripranti. Todėl kartais gražu jį paleisti – leisti jam keliauti į kitus namus, į kitus žmones. Galbūt po šios parodos atsisveikinsiu su keliomis fotografijomis, kad jų vietoje į mano namus ateitų kitas menas. Man atrodo, kad menas turi cirkuliuoti."
Ji sako tikinti, kad kultūra gali gyventi ne tik galerijose. Ji gali būti šalia mūsų kasdienybėje – namuose, viešose erdvėse, vietose, kur žmonės susitinka ir kalbasi.
„Man labai artima mintis gyventi gyvenimą – matyti, jausti ir dalintis tuo, kas gražu. Ir menas yra viena iš formų tai daryti."
Kovo 8-ąją „Rėjos“ erdvėje lankytojai galės apžiūrėti fotografijas, pavartyti albumą Žiedai tarp žiedų ir pabūti estetikos kupinoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą