Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (714)

Gyvename greitaeigio laiko sąlygomis. Sako, ir Žemės apsukos yra sugreitėjusios. Bet ar turime laiko tuo domėtis vienkartinių indų, servetėlių, netgi karstų eroje? Greičiau, paprasčiau, be ypatingų sąnaudų. Na, tam kartui. Kažkaip gaila, kad ir menai dabar tokie vienkartiniai, instaliacijomis vadinami. Pasižiūrėjai parodoje neva gilią mintį slepiančią instaliaciją, o po tos parodos - šiukšlių krūva...

Vitruvijaus žmogus

Keli milijonai planetos gyventojų, apsilankiusių „Expo 2010“ parodoje Šanchajuje, fotografavosi Vytauto Karčiausko sukurtoje skulptūroje „Aš galiu“. Iš plieno ir bronzos sukurtoje 3,45 m aukščio kompozicijoje V. Karčiauskas savaip perteikė Leonardo da Vinčio piešinį, kuriame tobulas žmogus pavaizduotas kaip Visatos centras.

„Kiekvienam, įėjusiam į “Aš galiu„ centrą, atsiradęs harmonijos pojūtis suteikdavo energijos. Ir jau išėję iš jo žmonės fotografavosi nebe pasyviai iškėlę nykštį, bet išskleidę rankas ir šypsodamiesi iki ausų“, - savo pastebėjimų iš „Expo 2010“ nėra pamiršęs V. Karčiauskas.

Daugiau kaip prieš 500 metų sukurtas „Vitruvijaus žmogaus“ piešinys buvo skirtas senovės Romos architektui, kuris padėjo romėnų architektūros pagrindus, remdamasis žmogaus kūno proporcijomis kaip tobulu pastatų proporcijų modeliu. V. Karčiauskas skulptūroje panaudojo keletą galingų simbolių: ratą, piramidę, 12 stygų, vyro ir moters pėdas. Į skulptūrą įėjęs žmogus yra paskutinis simbolis, užpildantis ją.

„Manau, dauguma lankytojų, pamatę skulptūrą, jausdavo jos trauką, kai ji tarsi pati sako “užbaik mane", - kalbėjo menininkas.

Pasak jo, 12 stygų simbolizuoja gyvenimą ir laiką: 12 mėnesių, metus. Metalinės vyro ir moters pėdos, įspaustos skulptūros pagrinde, perteikia tęstinumą: įėjęs į skulptūrą jauti, kad kiekvienos kartos kultūra stovi ant ankstesnių kartų žmonių pėdų.

Žinoma, menininkas nepamiršo ir to, kaip beveik toną sveriantis meno kūrinys į Vilnių keliavo sunkvežimiu. Į Šanchajų buvo išskraidintas specialiai jam išnuomotu didelės talpos lėktuvu. Ir skulptūra vos neliko Lietuvoje, nes statmenai netilpo į jo angą. Meno kūrinį išgelbėjo pilotas, pats įsikišęs į krovos darbus ir nurodęs, kaip galima pasukti dirbinį.

„Expo 2010“ Lietuvos paviljone apsilankė daugiau kaip 5 mln. lankytojų. Kiek iš jų fotografavosi toje kompozicijoje, gali tik spėlioti. O dar labiau spėlioti, ką jie žino apie tą Vitruvijų ir - ką kompozicijoje užkodavo menininkas iš Lietuvos. Juk gyvename vienkartinių indų epochoje...

Skulptūra į Lietuvą negrįžo. Liko Kinijoje, Šanchajaus „Expo“ muziejuje.

„Taip nėra, kad autoriui panorėjus ji pasilieka. Rengėjai kruopščiai renkasi jiems atrodančias vertingiausias“, - sakė dailininkas.

Daugelį metų Klaipėdoje dirbęs ir gyvenęs menininkas V. Karčiauskas kartu su žmona Eugenija yra sukūręs beveik 100 įvairių skulptūros darbų, dalyvavęs daugiau kaip pusšimtyje parodų, dešimtys jo kūrinių dabina Klaipėdą, o keliametrės skulptūros jau stovi Estijoje, Lenkijoje, Graikijoje ir Italijoje.

Keli milijonai planetos gyventojų, apsilankiusių „Expo 2010“ parodoje Šanchajuje, fotografavosi Vytauto Karčiausko sukurtoje skulptūroje „Aš galiu“. Redakcijos archyvo nuotr.

„Gintarinis 0“

Po dvejų metų vykusiai „Expo 2012“ parodai V. Karčiauskas vėl buvo pakviestas kurti kompoziciją - didžiulį žiedą, pavadintą „Amber O“ - „Gintarinis O“. Interaktyvi kompozicija pagaminta iš plieno bei gintaro, taip pat šviesos instaliacijos. Šiam kūriniui menininką įkvėpė Klaipėdos senamiestyje rastas žiedas. Unikalus žiedas buvo rastas V.Karčiauskui priklausiusios galerijos „Pėda“ rūsyje.

„Tuomet aš jį, kaip ir dar kelis radinius, susidėjau į kibirą. Tik po kiek laiko nuvalęs atkreipiau dėmesį, kad tai labai įdomus žiedas. Žiedo vidus - gintarinis, o išorė metalinė. Motyvai priminė etnografijoje naudojamą žalčio raštą“, - aiškino menininkas.

Žaltys Lietuvoje pagonybės laikais buvo išminties ir valdžios simbolis. Vienas Vokietijos kolekcininkas, pamatęs šį žiedą, pasiūlė V.Karčiauskui didžiulius pinigus.

„Vėliau kalbėjausi su archeologais, jie patikino, kad šis žiedas galėjo būti sukurtas XII amžiuje. Ilgai sukau galvą, kaip tuo metu buvo galima pagaminti tokį žiedą“, - prisipažino kūrėjas. Beveik pusmetį V. Karčiauskas kūrė kompoziciją parodai. Plieniniam žiedui buvo panaudoti 4 kilogramai Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje rasto gintaro. Skulptūroje galėjo fotografuotis ir klaipėdiečiai, ir miesto svečiai, kai ji buvo pargabenta iš parodos. Dabar tebesižvalgoma vietos, kur ją įkurdinti.

Daugelį metų kuriantis menininkas V. Karčiauskas yra sukūręs beveik 100 įvairių skulptūros darbų, dalyvavęs arti šimto parodų. Dešimtys jo darbų puošia Klaipėdą. Turėtų savo vietą atrasti ir „Amber O“.

Įvardijo priežastį išvykti iš Klaipėdos

Kalbėdama su dailininku išdrįsau paklausti, kokios priežastys lėmė išsikraustymą į Vilnių? Atrodytų, sėkmingas, atrodytų, suleidęs šaknis kaip tas jo ąžuolas, sodintas prie Biržos tilto...

„Esu impulsyvus žmogus. Kai miesto Taryboje buvo svarstomas Senojo pašto likimas, o man nesuteikė galimybės dėl to pasisakyti, grįžęs namo Eugenijai pasakiau “Parduodam „Pėdą“ ir kraustomės į Vilnių.„ Nustebau net - Eugenija netarė nė žodžio prieš... Paskutinis kantrybės lašas buvo, kai iš už kultūrą atsakingo žmogaus išgirdau: “Kultūra neturi stabdyti pažangos...„ Na, kai buvo svarstomas to Senojo pašto likimas. To man jau buvo per daug. Tą pačią dieną parašiau skelbimą, o po trijų dienų “Pėda„ jau buvo parduota“, - neslėpė buvęs galerijos šeimininkas ir puoselėtojas.

Ten, pasak jo, įsikurs psichologinės pagalbos kabinetas. „Klaipėdai kultūros nereikia. Viliuosi, psichologinė pagalba tikrai pravers“, - sarkastiškai pridūrė...

Apytikris dosjė

Vytautas Karčiauskas gimė 1954 m. birželio 30 d.

1973 m. baigė Telšių dailės technikumo metalo specialybę.

1978 m. baigė Talino valstybinio dailės instituto taikomosios dailės specialybę.

Nuo 1976 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

1978 m. Tartu projektavimo institute (Estija) sukūrė erdvinę kompoziciją.

1981 m. sukūrė pano Klaipėdoje (miesto elektrinės administracinio korpuso eksterjere).

1982-1984 m. sukūrė Klaipėdos senojo balandžių pašto interjerą ir eksterjero reklamą: pano „Pašto istorija“, bronzinę kompoziciją su staliuku, stalo kompoziciją, senojo pašto fasado iškabą „Karvelis“.

1989-1990 m. sukūrė Klaipėdos dramos teatro sietynus I aukšto fojė, sieninius šviestuvus, centrinės salės sietyną ir sieninius šviestuvus.

1991 m. įkūrė Senojo pašto galeriją.

1995 m. Klaipėdoje įkūrė galeriją „Pėda“, kurioje veikė nuolatinė ir kilnojamoji Vytauto Karčiausko kūrybos ekspozicija.

1998 m. Klaipėdos dailės parodų rūmuose surengta personalinė kūrybos dvidešimtmečiui skirta paroda „Kelias“.

P. S. Čia įvardinti tik tie darbai, kurie susiję su dirbtuve S. Daukanto g. 9