Klaipėdos freskų ir vitražų detektyvai: nauja knyga atveria nykstančio meno paslaptis

Klaipėdos miesto I. Kanto viešosios bibliotekos meno skyriaus vedėja, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Birutė Skaisgirienė išleido unikalią knygą „Klaipėdos monumentalioji dailė: vitražai ir freskos. Detektyvai bei istorijos“.

Knygos autorė B. Skaisgirienė pasakojo, kad knyga gimė iš noro ne tik surasti, bet ir įamžinti sparčiai nykstančius monumentaliosios dailės kūrinius - freskas ir vitražus, kurie dešimtmečius puošė, o kai kurie tebepuošia uostamiestį.

Nors išleista nedideliu, vos 200 egzempliorių, tiražu, knyga yra gausiai iliustruota ir, pasak autorės, yra „skaitoma knyga, o ne albumas, padėtas į lentyną“.

„Jei atsiras žingeidžių žmonių, kurie norės atrasti Klaipėdoje esančius vitražus ir freskas, jiems nereikės galvoti, kur tai yra - knygos gale yra rodyklė su adresais, kūrinio statusu - ar jis išsaugotas, ar sunaikintas“, - pristatė penkerius metus brandintą leidinį B. Skaisgirienė.

Nuo virtualaus žemėlapio iki knygos

Klaipėdos freskų ir vitražų fiksaciją B. Skaisgirienė pradėjo nuo virtualaus projekto - Klaipėdos miesto Imanuelio Kanto bibliotekos interneto svetainėje sukurto interaktyvaus freskų ir vitražų žemėlapio.

"Dabar projektas įgijo ir fizinį pavidalą.

Knyga papildyta autentiškais, vitražus kūrusių menininkų pasakojimais ir istorijomis.

Tai pusiau dokumentinis, pusiau memuarinis leidinys, pasakojimas apie tai, kaip vyko tų kūrinių paieškos", - teigia autorė.

Detektyvinis ieškojimas

Knygos sudarymas, pasak pašnekovės, priminė tikrą detektyvą.

"Su freskomis buvo šiek tiek lengviau, bet vitražai tapo tikru iššūkiu.

Jokiame vitraže nėra metrikos. Nesvarbu, kad randi kūrinį - reikia nustatyti, kieno jis yra, surasti autorių, su juo pasišnekėti.

Liudytojų parodymai skirdavosi: vienas teigė, kad čia šito menininko darbas, kitas sako, kad kito", - apie nelengvą procesą pasakojo knygos autorė.

Jai teko individualiai kalbinti kiekvieną menininką, o kai kurie susitikimai per knygos rašymą virto ir draugyste. Didžiulę pagalbą suteikė vitražo meistrai iš Vilniaus dirbtuvių, kurie pagal braižą ir techniką padėjo identifikuoti autorius.

Istorijos, kurių nebebus

Knyga tapo ne tik atradimų, bet ir praradimų liudininke. Kai kurie kūriniai buvo sunaikinti jau rašant leidinį.

„Berašant knygą, baigėsi Marijos Anortės Mackelaitės vitražo istorija. Kūrinys, buvęs Prekybos uosto kultūros rūmuose Janonio gatvėje, buvo sunaikintas. 

Beveik tuo pat metu mirė ir pati autorė. Abejonių kyla ir dėl kitų kūrinių likimo, pavyzdžiui, vitražo buvusiame teismo pastate Jūros g. 1, kur prasidėjo rekonstrukcija“, - su liūdesiu pasakojo B. Skaisgirienė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder