Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII-XVI a.

Senieji Klaipėdos istorikai buvo dideli savo miesto patriotai, todėl istoriniuose šaltiniuose bei savo loginėse konstrukcijoje nesunkiai rasdavo viduramžių Klaipėdos kaip gana svarbaus jūrų prekybos centro požymių bei įrodymų.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos prekybos būklė XIII-XV a.

Kita vertus, Klaipėdos komtūrijos inventoriuose figūruoja laivai, kurie iš tiesų liudytų apie tam tikrą Ordino ūkinės ir prekybinės veiklos Klaipėdoje mastą.

Galima teigti, kad tarp komtūrijai priklausiusių laivų būta ir jūrinių - 1389, 1395, 1415 bei 1416 m. inventoriuose paminėtos šutės.

Šiuos nedidelius plokščiadugnius, denio neturinčius jūrų pakrančių laivus Ordinas visų pirma naudojo silkių žvejybai Skonėje ir Bornholme.

Kadangi viduramžių Baltijos jūros prekyboje dominavo maži prekybiniai laivai, tai beveik neabejotina, kad vienu ar kitu mastu šio tipo komtūrijos laivai buvo naudojami jūrų prekybai ir kroviniams (silkėms) gabenti.

Šiek tiek abejonių keltų tik 1389 m. inventoriuje nurodytas labai mažas šutės dydis bei šių laivų buvimas ne prie jūros įsikūrusios Ragainės komtūrijos dispozicijoje.

Baigiant Klaipėdos komtūrijos laivų ūkinės reikšmės aptarimą dar pažymėtina, kad 1415, 1416, 1420, 1437 ir 1447 metų inventorių įrašuose yra užfiksuota ir didelė krovininė valtis (bording), kuri paprastai buvo naudojama kroviniams pergabenti tose laivybos vietose, kuriose negalėjo praplaukti dideli jūriniai laivai. Ypač šie laivai buvo paplitę Aistmarėse.

Menkas šių laivų kiekis bei disponavimo jais metai įgalina spėti, kad tuomet Klaipėdoje bording buvo greičiausiai naudojami su po Žalgirio mūšio atnaujintos miesto statybos darbais susijusiems kroviniams pergabenti.

Apibendrinant galima pažymėti, kad XIII-XV a. Klaipėdos miesto prekyba buvo menka, nėra beveik jokių konkrečių vertimosi jūrų prekyba požymių.

Tiesa, Gdansko muitų knygoje 1476 metais buvo įrašyti du iš Klaipėdos atplaukę laivai, atgabenę 1 lastą menkių bei 1,5 lasto miltų, tačiau tiksli šių laivų bei jų krovinių priklausomybė nežinoma.

Hanzai nepriklausiusios Klaipėdos miestiečiai užsiėmė prekių mainais su artimiausiu žemaitišku ūkiniu užnugariu, atlikdami didžiųjų Prūsijos prekybos centrų - Gdansko ir Karaliaučiaus - pirklių tarpininkų funkcijas.

Išliekant priklausomybei nuo Gdansko kapitalo, XV amžiuje Klaipėdos prekyba buvo vis labiau pajungiama Karaliaučiaus interesams.

Iš kitos pusės, XV amžiuje Klaipėdoje neabejotinai vyko jūrų prekyba, tačiau ji buvo nereguliari, proginė ir susijusi iš esmės vien su Ordino ir komtūrijos komercine veikla.

Albrechtas Brandenburgietis

Albrechtas Brandenburgietis

Klaipėdos miesto ir regiono prekyba XVI a.

Pirmojo XVI a. ketvirčio pabaiga Prūsijoje buvo didelio politinio virsmo metas.

1525 m. balandžio 8 d. Krokuvos sutartimi Ordino valstybė virto pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, Lenkijos karalių savo siuzerenu pripažinęs paskutinysis Ordino didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis tapo Prūsijos kunigaikščiu.

Paskutiniai Ordino valstybės egzistavimo dešimtmečiai buvo vis gilėjančios finansinės ir ūkinės krizės laikotarpis.

XVI a. pradžioje Ordino valstybėje labai paplito plėšikavimas keliuose, kelionės tapo pavojingu dalyku.

Karaliaučiaus apylinkėse siautėjo didelės plėšikų gaujos (viename pranešimų buvo minima net 400 plėšikų gauja), kurios puldinėjo ir siaubė ištisus kaimus.

Buvo imtasi priemonių, tačiau plėšikavimas keliuose išliko ir vėlesniais metais. 1517 metais plėšikavimas keliuose ir beveik jokios viešosios tvarkos nebuvimas tapo visam kraštui - o ypač mažiesiems miestams - didele problema, nes buvo žlugdomas verslas, vykti į turgų su savo prekėmis ir produktais tapo pernelyg pavojinga.

Labai sunkioje finansinėje padėtyje atsidūręs didysis magistras ieškojo būdų tuščiam iždui papildyti ir buvo priverstas nuolat prašyti luomų sutikimo įvesti naujus mokesčius ir rinkliavas.

1514 m. pabaigoje vienerių metų laikotarpiui buvo įvestas mokestis nuo visų iš Prūsijos išvežamų prekių, kuris mažai tepadėjo, todėl didysis magistras panoro dar kartą įvesti tokį mokestį, tačiau luomų atstovai Karaliaučiaus landtage šį reikalavimą atmetė.

Pažymėtina, kad išlaidos smarkiai išaugo pasikeitus didžiųjų magistrų gyvenimo būdui.

Paskutiniaisiais Ordino magistrais tapus Saksonijos ir Brandenburgo kunigaikščiams, įprastą vienuolių ordino didžiojo magistro rezidencijos dienotvarkę pakeitė pasaulietinių kunigaikščių rūmams būdingas spindesys ir polėkis.

Imta skirti daug dėmesio žirgų auginimui, dažnai veisliniai žirgai buvo siunčiami į Vokietiją kaip dovanos vokiečių kunigaikščiams.

Pradėtos rengti žirgų lenktynės, kurioms komtūrai ir užvaizdai privalėjo pristatyti savo geriausius ristūnus.

Atsirado daug naujų tarnų ir pareigybių, kurių pavadinimas prasidėdavo nuo „Hof“ („Rūmų..“).

Aukštas lygis reikalavo didesnių pinigų, todėl didžiojo magistro kasa buvo nuolat tuščia, nors į ją jau plaukė Balgos, Brandenburgo, Ragainės komtūrijų ir kai kurių kitų tarnybų pajamos.

Prastą viso krašto ekonominę padėtį dar labiau apsunkino blogėjantys Ordino santykiai su Lenkija.

Lenkijos karalius uždraudė bet kokią prekybą su Prūsija, savo ruožtu didysis magistras, nepaisydamas karaliaus prieštaravimo (nors ir buvo jo vasalas), 1519 m. paskelbė užsienio pirklius diskriminuojantį naują prekybos potvarkį.

Abi pusės rengėsi karui, kuris Ordinui buvo paskutinis mėginimas išsivaduoti iš Lenkijos įtakos.

Pačioje 1519 m. pabaigoje prasidėję karo veiksmai baigėsi 1521 m. kovą sudarytomis paliaubomis, o samdytos kariuomenės išlaikymas galutinai išsėmė Ordino finansus.

Bus daugiau.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder