Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII - XVI a.

Tęsinys. Pradžia 2021.06.19

Klaipėdos prekybos būklė XIII - XV a.

Vadinasi, šaltiniai paneigia J. Zembrickio ir G. Wiloweito prielaidas apie Klaipėdos miesto prekybos suklestėjimą Trylikos metų karo laikotarpiu. Tuo labiau nieko pozityvaus miesto raidai nedavė iki 1472 m. užt

rukęs jūrų plėšikų įsigalėjimas Klaipėdoje.

Pasak vokiečių istoriko Lotharo Dralle, po Trylikos metų karo Ordino valstybėje atsirado išcentrinės jėgos, kurios grėsė išdraskyti smarkiai sumažėjusias Ordino valdas.

Ir rimčiausias nutikimas šioje plotmėje buvo „savotiška jūros plėšikų respublika Klaipėdoje, kurią įkūrė tenykštis komtūras“.

1472 m. Hanza ir Gdanskas ėmė skųstis Ordino didžiajam magistrui ir Livonijos magistrui (1455 m. livoniečiams išstūmus žemaičius iš Klaipėdos.

Miestas kurį laiką ir po karo pabaigos buvo administruojamas iš Livonijos) dėl iš Klaipėdos vykdomo jūrų plėšikavimo, tačiau pastarieji nepajėgė taikiui būdu įtikinti Klaipėdos komtūrą Johaną von Süngeną atsisakyti „žalingų įpročių“ ir nutraukti paramą piratų vadui Jakobui vom Rade.

Didžiojo magistro Heinricho von Richtenebergo laiškas Ordino Austrijos krašto komtūrui pateikia tolesnę įvykių eigą (taip pat žr. I. 5).

Klaipėdos komtūrui nepaklusus ir su savo pilimi toliau darant žalą Ordinui ir paprastiems pirkliams, didysis magistras pasiuntė į Klaipėdą Balgos ir Ragainės komtūrus su visomis pajėgomis, ištikimais Sembos (Samland) žmonėmis bei Karaliaučiaus miesto gyventojais.

Tokiu būdu galima konstatuoti, kad Trylikos metų karas ir Klaipėdos virtimas piratų baze turėjo Klaipėdai akivaizdžiai neigiamas pasekmes.

Ir 1475 m. privilegija negali būti laikoma jau pasiektos faktinės miesto ekonominio išsivystymo fazės juridiniu įforminimu.

Greičiausiai tai buvo labai sunkioje finansinėje būklėje atsidūrusio Ordino siekimas paskatinti Klaipėdą pagaliau tapti tikru jūrų prekybos centru.

Dar vienas labai svarbus viduramžių Klaipėdos prekybos menkumo įrodymas yra tai, kad iki XVI a. pradžios Klaipėdos uoste nebuvo renkamas jūrų muitas.

J. Zembrickio argumentas, esą tai atsitiko dėl to, kad įvedant šį muitą Ordino valstybėje Klaipėda dar nesivertė jūrų prekyba, yra tiesiog nerimtas.

Bus daugiau