Rugsėjo 30 dieną suėjo lygiai šimtas metų, nuo tada kai Klaipėdoje buvo atidaryta muzikos mokykla – didingas kultūros švyturys, ilgus dešimtmečius savo pusėn traukiantis gabius, talentingus jaunuolius pažinti, mokytis ir patirti gražiausią iš menų – muziką. Taip rašyti norisi visai ne be reikalo: muzikos galia ir dieviškumu tikėjo dar patys senovės graikai, šio meno grožio subtilybes per skirtingus istorinius laikotarpius mums atskleidė garsiausi kūrėjai – nuo G. P. Palestrinos iki W. A. Mozarto, nuo L. van Beethoveno iki G. Mahlerio ir kitų autorių muzikos... Galime numanyti, jog nepaprasta muzikos galia besąlygiškai tikėjo ir Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas S. Šimkus. Tikėjo stipriai ir karštai, jog negailėdamas savęs ir laiko, atkakliai siekė geresnių mokymosi sąlygų, aukšto ruošiamų muzikų atlikimo ir kultūros puoselėjimo lygio. Visa tai iš kartos į kartą konservatorijoje it palikimas perduodamas su Šimkaus, Šimkinės, Šimkiuko vardu kiekvienam čia besimokančiam. Jei tik paskaičiuotume kiek iškilių Lietuvos muzikantų savo profesinį kelią pradėjo būtent čia – dirigentų, muzikologų, dainininkų, instrumentalistų... Per šimtmetį sukauptas pavardžių sąrašas būtų išties ilgas, tačiau paties S. Šimkaus žodžiais tariant: „Štai kokius vaikus išauginau! [...] Dabar aš ramus, Lietuva muzikais bus aprūpinta“.
Šimtmečio jubiliejus – nepaprastai svarbi ir brangi šventė kiekvienam konservatorijos ir muzikos bendruomenės nariui. Nuo praeitų metų rugsėjo, kuomet orkestro muzikos palydėti sutikome 99-ąjį gimtadienį, visi konservatorijos renginiai jau buvo paženklinti dedikacija artėjančiam šimtmečiui. Metai buvo spalvingi, turtingi koncertų, konkursų, renginių gausa, gabiais auklėtiniais ir jų ryškiais nuopelnais. Šių mokslo metų pradžia – kitokia, pažymėta šventiniu jauduliu, laukimu ir pamąstymais, ar viskas pavyks kaip suplanuota, juk artėja ilgai lauktas 100-asis mokyklos gimtadienis su įspūdinga renginio programa... po atviru dangumi! Nors rugsėjo oras tądien mums buvo nepaprastai palankus – apšviesti maloniai rudeniškos saulės šilumos, galėjome mėgautis vieni kitų bendryste. Tačiau vidinė šiluma, džiugesys ir šypsenos mus visus šildė daug stipriau. Visą pusdienį praleidome mylimų kolegų, mokinių, taip pat seniai matytų mokytojų, draugų apsuptyje. Atvykti į šventę tikrai pavyko ne visiems (nemažai gyvenančių užsienyje, koncertuojančių atlikėjų ar garbaus amžiaus dėstytojų, buvusių mokinių), tačiau skambučiai, žinutės, laiškai su gražiausiais sveikinimais ir palaikymu keliavo dar ne vieną dieną. Mūsų daug – mes vieninga S. Šimkaus konservatorijos bendruomenė.
Nors šimtmečio jubiliejaus renginio programa iškilią mokyklos šventę kvietė paminėti triukšmingai, rugsėjo 30-ąją S. Šimkaus konservatorijos nariai pirmiausia pasitiko rimtyje, maldoje. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje vyko iškilmingos mišios už mokyklos bendruomenę – šv. Mišias aukojo Klaipėdos universiteto profesorius dr. Saulius Stumbra, kartu meldėsi Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas, kun. Virgilijus Poškus, patarnavo diak. Nerijus Čapas. Dvasingą pamokslą lydėjo konservatorijos mišraus choro (vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Ramūnas Baršauskas, vargonavo Živilė Čapienė) ir instrumentinio ansamblio atliekama muzika: J. Leavitto „Missa Festiva“ (dalys Kyrie, Sanctus, Agnus Dei), J. G. Rheinbergero „Preis und Anbetung“, J. Naujalio „Svajonė“ ir kiti kūriniai. Po bendros maldos keliavome į visiems taip artimą aplinką – konservatorijos vidinį kiemelį. Kiekvienam buvusiam ir esamam šimkiukui šis kiemelis – savas, saugo daug svarbių prisiminimų. Kadaise čia vyko mokyklos baigimo atestatų įteikimo ceremonijos, naujai įstojusių moksleivių krikštynos, kiti organizuojami renginiai, fotografijose įamžinti įvairių kartų įsimintini mokyklos bendruomenės momentai.
Mokyklos gimtadienio dieną konservatorijos kiemelį užplūdo gausus būrys buvusių ir esamų moksleivių, mokytojų, svečių. Nuaidėjus Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro (vad. Egidijus Miknius) fanfaroms, sveikinimo žodį tarė konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė. Mokyklos vadovė šiltai pasveikino visus susirinkusius, savo kalboje išskyrė ryškiausius konservatorijos veiklos etapus, puoselėjamas tradicijas, iškiliausius pedagogus, auklėtinius. Tarp jų dar šiemet Anapilin iškeliavusi šviesaus atminimo muzikologė, LRT laidų vedėja, šimkiukė Zita Kelmickaitė – jos atminimui mokyklos kiemelyje atidarytas vardinis suoliukas. Atidarymo metu klausėmės pačios Z. Kelmickaitės balso įrašo, o vėliau rinkomės apžiūrėti ir suoliuko, ant kurio puikuojasi muzikologės kadaise ištarta nuotaikinga frazė: „Muzikos teorija... ot, tai profesija! Tu žmonėms gali pasakoti apie muziką“. Po šio gražaus įamžinimo sekė kitas – istorinė šimtmečio mokyklos bendruomenės nuotrauka.
Nors įspūdžių ir įsimintinų akimirkų iš jubiliejinio bendruomenės susitikimo susikaupė nepaprastai daug, suplanuota programa tik įpusėjo. Štai, išmušė laikas iškilmingai šventinei eisenai H. Manto gatve. Tądien kurį laiką viena centrinių miesto gatvių eismas nevyko – beveik pusvalandis skirtas mūsų šventiniam renginiui. Visa Šimkaus konservatorijos bendruomenė didžiule kolona rikiavomės greta mokyklos. Užgrojus orkestrui žygiavome link paminklo vieningai Lietuvai „Arka“. Nešini S. Šimkaus konservatorijos vėliava, išdidžiai ir garsiai visam miestui skelbėme savo šventę – 100 metų jubiliejų! Plojimai, skanduotės ir garsūs šūksniai – Šim-ki-nė! Šim-ki-nė! Šim-ki-nė!... Didžiulis būrys vienos mokyklos vaikų, skirtingos kartos mokytojų ir mokinių – visi vieningi, paliesti džiugaus šventės jaudulio, kaip ir visada, taip ir šiandien – lydimi muzikos. Šių nepaprstai įspūdingų akimirkų aidas, tikiu, kiekvienam dalyvavusiam eisenoje atmintyje išliks visam gyvenimui.
Sveikinimais, šypsenomis šiltai pasitikti eisenos stebėtojų, priartėjame prie paminklo „Arka“. Ši vieta pasirinkta ne be reikalo, „Arkos“ paminklas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos simbolis. Nusikėlę istorija atgal ir pasižvalgę po to meto aplinkybes, pastebime, jog šie du įvykiai tarpusavyje glaudžiai susiję. Tik 1923 m. vasario viduryje Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi, susiklosto palankios aplinkybės Klaipėdos mieste steigti muzikos mokyklą. Taigi, šioje mūsų konservatorijai simboliškai svarbioje vietoje vyksta dienos renginio kulminacija – parodos, skirtos mokyklos 100-mečiui, atidarymas. Jungtinis S. Šimkaus konservatorijos ir „Cantare“ (vad. R. Baršauskas) choras, akompanuojamas karinių jūrų pajėgų orkestro, atlieka vieną žymiausių S. Šimkaus kūrinių – „Lietuviais esame mes gimę“ (žodžiai J. Zauerveino) – dar kitaip Mažosios Lietuvos himnu vadinamą. Gieda ne tik choras, bet ir visi susirinkę – jautri ir tuo pačiu nepaprastai didi, iškilminga akimirka. Muziką keičia konservatorijos direktorės R. Kriščiūnaitės-Barcevičienės žodis, prie paminklo kviečiama parodos autorė – ilgametė konservatorijos dėstytoja, muzikologė, taip pat šios mokyklos auklėtinė Laima Sugintienė. Lydint gausiems plojimams ir ovacijoms vyksta svarbus momentas – parodos autorė drauge su konservatorijos direktore perkerpa atidarymo juostą. Visų dėmesys nukrypsta į iš abiejų „Arkos“ pusių išrikiuotus stendus – juose perteikta S. Šimkaus konservatorijos įkūrimo, gyvavimo istorija, kruopščiai surinkti ir pateikti daugeliui nežinomi faktai, nuotraukos. Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams paroda prie paminklo „Arka“ bus eksponuojama iki lapkričio 10 d.
Netrukus suskamba J. Gudavičiaus ir K. Sakalausko-Vanagėlio ,,Kur giria žaliuoja" (dirigavo R. Baršauskas) ir šimtmečio renginį vainikuoja Danės krantinės alėjoje pasodintas sidabrinis klevas (lot. Acer saccarinum). Tegu dar jaunas medelis prigis, tvirtės, o žvarbūs orai ar stiprūs vėjai jo nepalenks, priešingai, grūdins ir per ateinantį šimtmetį ateities kartoms primins apie šią svarbią dieną. Šimtmečio medi, žaliuok!
Pasibaigus visos dienos renginiams, greitai dar niekas nesiskirsto, apžiūri pasodintą klevą, įdėmiai skaito parodos stendus, šnekučiuojasi, dalijasi įspūdžiais. Emocijos neatslūgsta, o mintis tvirtina, kokia tai svarbi data ne tik mūsų konservatorijos, bet viso Klaipėdos miesto ir Lietuvos kultūros istorijai. Šioje vietoje vėl norisi prisiminti S. Šimkų ir jo žodžius: „Štai kokius vaikus išauginau!“. Visą dieną praleidome Šimkaus konservatorijos bendruomenėje, tarp buvusių ir esamų mokinių, mokytojų. Pastebi ir džiaugiesi, kiek daug Šimkinės „vaikų“ yra įvairiausių kolektyvų, orkestrų dalyviai, aktyvūs pedagogai. Štai šiandien mus visur lydėjęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras – didžioji dalis jo muzikantų yra konservatorijos auklėtiniai, taip pat ir jų vadovas E. Miknius. Prie šio sąrašo pridėtume konservatorijos mišraus choro vadovę J. Vyšniauskienę, koncertmeisterę Ž. Čapienę, parodos autorę L. Sugintienę, ir daugybę kitų mokytojų, tarp kurių yra ir šių eilučių autorė.
Nors konservatorijos šimtmetis sutiktas iškilmingai – istorinę datą, rugsėjo 30 dieną, pažymėjome svarbiais ir išskirtiniais renginiais, laikantis tradicijų mūsų dar laukia jubiliejinis koncertas „Konservatorija. Šimtmečio arka“. Jau lapkričio 10 dieną Klaipėdos koncertų salėje skambės muzika: originalios S. Šimkaus dainos, numeriai iš operos „Pagirėnai“, kompozitorių B. Kutavičiaus, J. Domarko kūriniai, parašyti S. Šimkaus kūrinių temomis. Laukiame ypatingos V. Augustino kompozicijos „Įkūrėjo pašlovinimas“ premjeros mišriam chorui ir kameriniam orkestrui. Scenoje pasirodys mokyklos mišrus choras, simfoninis ir pučiamųjų orkestrai, dainuos S. Šimkaus konservatorijos auklėtiniai, operos solistai – Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Agnė Stančikaitė (sopranas), Audrius Rubežius (tenoras). Diriguos taip pat Šimkinės „vaikai“ – J. Vyšniauskienė, T. Ambrozaitis, E. Miknius. Kviečiame pasitikti finalinį S. Šimkaus konservatorijos šimtmečio renginį kartu ir dar kartą tapti istorinio įvykio liudininkais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą