Kostiumo dizainerę prie profesijos sugrąžina režisieriai

„Nebuvo nė vienos dienos, kad atsibusčiau ir galvočiau: oi, ir vėl turiu eiti į darbą...“ – atviravo Kretingos rajono kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Kristina Malūkienė. 

Nors ji tiesiogiai atsakinga už įstaigos kultūrinės veiklos viešinimą, kaip pati sakė, su užsidegimu kuria „reeals‘iukus“, vis dėlto per daug nenutolo ir nuo įsigytos profesijos – kostiumo dizaino.

Kuria rūbus spektakliams

Iš Kretingos kilusi Kristina kostiumo dizainą studijavo Vilniaus kolegijoje. „Nuo vaikystės svajojau būti žinoma dizainere. 

Paskui supratau, kad, norint pasiekti didelių aukštumų, reikia kur kas daugiau gabumų, o sukūrus šeimą, pajutau, kad ne taip labai ir norisi toli eiti. Užtenka, kad galėčiau realizuoti save ir tuo mėgautis“, – sakė K. Malūkienė.

Buvo metas, kai ji turėjo dirbtuvėlę, šeimos nariams ir privatiems užsakovams siuvo įvairius rūbus – nuo skirtų laisvalaikiui iki striukių. „Matyt to jau „atsikandau“ – dabar įdomiau dirbti su technologijomis“, – neslėpė pašnekovė.

Tačiau audiniai, žirklės, iškarpos, siuvimo mašina taip pat nėra nustumti į šoną, mat rajono Kultūros centro teatrų režisieriai vis paprašo pagalbos kuriant dekoracijas ar įsivaizduojamus drabužius statomų spektaklių personažams. 

Pirmasis spektaklis, kuriame ji talkino Egidijaus Radžiaus teatro režisieriui Nerijui Gedminui, buvo „Vienas ir kiti“ pagal dramaturgo Antano Škėmos pjesę.

„Nerijaus mintis buvo neišlaidauti, tad pirmiausia tinkamų pilko atspalvio drabužių mes ieškojome pigių rūbų parduotuvėse. Ko nepavyko rasti, teko pasiūti“, – pasakojo dar tik apie metus laiko kultūros įstaigoje dirbanti K. Malūkienė.

Šiuo metu ji ruošiasi įgyvendinti ir kitą šio režisieriaus sumanymą – ieškos kuo įdomesnių sprendimų naujam jo statomam spektakliui „Marianos kaprizai“ pagal prancūzų rašytojo Alfredo de Miusė kūrinį. Pirminė peržiūra numatyta gruodį.

Papuošė ir oranžinį „prezidentą“ Savotišku spektakliu, kurio režisieriai šįkart – visa rajono Kultūros centro komanda, galima pavadinti ir per Moliūgo šventę Kretingoje nušurmuliavusią „Oranžinę respubliką“. 

„Prezidentas“ su „pirmąja ponia“ taip pat buvo aprengti Kristinos sumodeliuotais ir iš neopreno medžiagos per kelias dienas pasiūtais drabužiais.

„Oho, būsim tokie ryškūs? Aš – su tokiu ilgu drabužiu?“ – K. Malūkienė šypsojosi prisiminusi „prezidento“, į kurio vaidmenį įsikūnijo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Simas Končius, nuostabą, kai šis atvyko pasimatuoti būsimo oranžinio kostiumo. 

O „pirmoji ponia“ – Julija Train-Serapinienė – kadangi pati yra Egidijaus Radžiaus teatro aktorė, atsinešė krūvą savo batų, pėdkelnių, papuošalų, rankinukų – abi kartu žiūrėjusios, derinusios, kokie aksesuarai prie oranžinės suknelės tiktų labiausiai.

Viena apsiuva, kita apmezga

Siūti pagal privačių žmonių užsakymus ir teatrui, anot pašnekovės, – du skirtingi dalykai. Pirmuoju atveju dizaineris įspraustas į rėmus, griežtai pildo pageidavimus, antruoju duodama visiška kūrybos laisvė. „Aš kirpau, siuvau, interpretavau, kaip man atrodė čia ir dabar“, – sakė K. Malūkienė. 

Rajono Kultūros centre ji nėra vienintelė, iš kurios pagalbos sulaukia teatrų režisieriai. Galbūt ne visi kretingiškiai žino, kokius gražius mezginius geba numegzti ir pati centro direktorė Kristina Rimienė. Šių rankdarbių nuo jaunų dienų ją išmokiusi močiutė.

„Pamenu, megzdavau ir naktimis, per tai akis susigadinau“, – atviravo direktorė.

Tuo metu ji dar dirbo choro „Kristale“ vadove, kai režisierius N. Gedminas pirmąkart pamatė greitai iš storų siūlų dukrai pirštais mezgant šaliką. 

Taip ir prasidėjo: Nerijaus paprašyta, spektakliui „Žemės ar moters“, pastatyto pagal Juozo Tumo-Vaižganto pjesę-komediją, numezgė staltiesę ir visų veikėjų drabužius, o Vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ režisierės Karolinos Moncevičienės spektakliui pagal rašytoją Džokondą Beli „Kaip atsirado drugeliai“ – personažų rūbus, taip pat apmezgė pufus ir drugelius, kuriems sparnus iš metalo pati ir išlankstė.

„Esam dvi Kristinos ir viena kitą papildom. Jeigu darbuotojai mūsų neranda kabinete, eina ieškoti į pirmą aukštą, kur verda kūrybos procesai: stengiamės padaryti ką nors gražaus, kad papuoštume erdves ir kad į renginius atėję žmonės pasidžiaugtų“, – sakė direktorė, už idėjas ir pagalbą gerą žodį tarusi visai rajono Kultūros centro komandai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder