Kretingos bibliotekoje – išskirtinis dėmesys Kretingą garsinusioms moterims

Anot skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Birutės Naujokaitienės, idėja apie tokio pobūdžio iniciatyvą kilo dar tuomet, kai ji išvydo Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga tapytus nusipelniusių  Lietuvos moterų portretus.

Tuomet kilę svarstymai apie galimybę idėją pritaikyti Kretingos krašto moterų, gimusių, gyvenusių, veikusių Kretingos krašte, atminimui įamžinti liko neįgyvendinta. Tačiau šiemet – ši idėja realizuota.

Projekte siekta aktualizuoti moters įvaizdžio lietuvių literatūroje formavimąsi kaip modernios pilietinės savivokos išraišką, pristatant iniciatyvas, puoselėjančias regiono savitumą ir išskirtinumą.

Projekto metu Kretingos rajono gyventojai ir miesto svečiai kviesti į diskusijų forumą,  STAND-UP pokalbius, meninę programą „Satyros spalvos“ bei unikalios Kretingą garsinusių moterų portretų parodos „nePAŽINTOS“ atidarymą.

Projekte aktyviai įsitraukusi bendruomenė diskutavo apie moters įvaizdį literatūroje, ieškojo sąsajų tarp laikmečių ir kintančio moters paveikslo, pasisėmė gerosios patirties saviugdai ir tobulėjimui.

Diskusijų forumas

Diskusijų forumo metu, pateiktos net 3 skirtingų sričių atstovių mokslinės studijos, kuriose plačiai aptartas tradicinis moters paveikslas įvairių laikotarpių lietuvių literatūroje, diskutuota apie moters diskursą, koreliuojantį su besikeičiančia sociologine aplinka, visuomenės vertybėmis ir kaip ši patirtis įtakoja šiuolaikinį požiūrį į moterį ir jos vaidmenį.

Literatūrologė dr. Solveiga Daugirdaitė, kalbėjusi tema „Moters paveikslas ir lyčių santykiai literatūroje“, bei istorikė dr. Virginija Jurėnienė – „Moters įvaizdžio fomavimas (-sis) Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje“ aptarė, kad stereotipai taikyti anuomet ir dabar – ypatingai pakitę, tačiau moters įvaizdis ar reputacija visuomet liks svarbus veiksnys moters gyvenime, nors šiandien šios sąvokos suprantamos kiek kitaip.

Lyčių santykiai anksčiau, šeimos modelis, moters atsakomybės – pakito iš esmės, tačiau vis dar pastebima viena – moterys tampa vis savarankiškesnės.

Tai matyti ir literatūros šaltiniuose. Anot diskusijų forumo dalyvės, psichologės V. Gridiajevos, kuri skaitė pranešimą „Moters vidinis pasaulis“,  šiandien moterys skiria itin mažai laiko sau ir savo vidinio pasaulio pažinimui.

Įsivyraujanti problema lemia susvetimėjimą su savimi, savo poreikių negirdėjimą arba net neigimą. Tai, savo ruožtu, sukelia iššūkių santykiuose su kitais bei kyla nepasitenkinimas savo gyvenimu.

STAND-UP pokalbiai

STAND-UP pokalbių metu žinomos moterys  Ugnė Barauskaitė ir Akvilė Kavaliauskaitė kviestos diskutuoti su kretingiškėmis apie moters įvaizdį literatūroje bei pažvelgti kaip kinta moters paveikslo meninė išraiška literatūroje, mene, medijose.

Susitikimo su rašytoja, radijo laidų vedėja Ugne Barauskaite metu dalyviai kviesti keisti požiūrį į visuomenės sudarytos tobulos moters stereotipą ir pažvelgti iš kitos pusės į šiandien viešojoje erdvėje publikuojamų straipsnių apie moterų ir vyrų santykius esmę.

Dalyviai, susirinkę į susitikimą su žurnaliste, kūrybininke, knygų autore Akvile Kavaliauskaite, dėmesingai klausėsi viešnios pasakojimų apie kūrybą, diskutavo apie literatūros tendencijas, domėjosi žurnalistinio darbo televizijoje paslaptimis ir patirtimis.

Meninė ir muzikinė programa „Satyros spalvos“

Meninės ir muzikinės programos „Satyros spalvos“ metu pristatytas kretingiškės rašytojos, feljetonistės Liūnės Janušytės kūrinys „Korektūros klaida“, kuriame perteikiama bohemiška  paryžietiška tarpukario kultūrinė aplinka.

Į programos pristatymą susirinkusieji nekantriai laukė aktorių Sandros Daukšaitės, Editos Užaitės, Linos Rastokaitės, paskatinusiųjų renginio dalyvius iš XXI a. perspektyvos susipažinti su šmaikščia, žaisminga, kiek ironišku turiniu ir subtilia menine kalba pasižyminčia, L. Janušytės XX a. pirmos pusės kūryba.

L. Janušytės kūryba yra nepagrįstai atsidūrusi lietuvių literatūros paribiuose, nors tai ne tik įdomus laikmečio ir jo kultūrinės esencijos liudijimas, bet ir įvairiapusiškai vertingas grožinis tekstas.

Unikali Kretingą garsinusių moterų portretų paroda „nePAŽINTOS“

Unikalios tapybos darbų parodos „nePAŽINTOS“ atidarymo metu pristatyta 10 stiprių, veiklių ir išskirtinių Kretingos krašto asmenybių, įnešusių esminį indėlį į Lietuvos kultūros kūrimą ir puoselėjimą: tai ir pirmojo lietuviško vaikų darželio įkūrėja, pirmoji moteris fotografė Lietuvoje, lietuviško sceninio šokio pradininkė, operos Lietuvoje organizavimo grupės narė, lietuviškų leidinių leidėja, pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ aktyvi organizatorė ir kitos.

Kretingos personalijų žinynas, kuriame patalpintos šiam kraštui nusipelniusių asmenybių biografijos, tapo įrankiu tapybos darbų parodos sukūrimui. Konsultuojantis su Kraštotyros ir informacijos skyriumi, atrinkti  moterų, įnešusių esminį indėlį į Lietuvos kultūros kūrimą ir puoselėjimą, portretai, kurie atgimė profesionalaus dailininko Gintauto Grušo rankomis.

Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Kretingos rajono savivaldybės.