Kuršių nerijos istorijos puslapius verčia su Thomu Mannu

"Kuršių nerijos istorinės praeities spalvoms atskleisti pakanka paminėti bent kelis reiškinius: Nidos akmens amžiaus gyvenvietės - vienas įdomiausių šalies archeologų tyrimų objektų, per kopas driekęsis pašto kelias XVII-XVIII a. buvo reikšminga transporto arterija tarp Europos sostinių ir Rusijos bei geopolitinių įvykių liudininkas; XIX a. ir XX a. amžių sandūroje Kuršių nerijos gyvenvietės tapo meno bohemos bei intelektualų mėgstama susitikimų vieta, o galiausiai - europiečių pamėgtais kurortais.

Kviečiame svečius susipažinti su šiais bei kitais Kuršių nerijos praeities puslapiais iki pat mūsų dienų", - kvietė įstaigos Neringos muziejai, kurios dalimi yra Kuršių nerijos istorijos muziejus, direktorė dr. Lina Motuzienė.

Projektą įgyvendino iš dalies

Naujoji muziejaus ekspozicija sukurta įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą tarptautinį projektą „Immanuelis Kantas ir Thomas Mannas: genius loci - regiono dvasia“.

L. Motuzienė pasakojo, kad projektas buvo parengtas ir finansuotas siekiant kultūrinio bendradarbiavimo su I. Kanto gimtine Karaliaučiumi.

„Tačiau iš pradžių dėl karantino, o paskui dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ryšys su šia valstybe nutrūko, tad sumanymas įgyvendintas tik iš dalies. Pagrindinis uždavinys buvo šios ekspozicijos atnaujinimas. Taip pat mes parengėme kultūrinį maršrutą “Dvi dienos su genius loci Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais", - sakė muziejaus vadovė.

Parengtą maršrutą palydi lankstinukas ir kelionių gidas „Dvi dienos su genius loci. Immanuelio Kanto ir Thomo Manno pėdsakais“, kuriame pateikiami istorikių Linos Motuzienės ir Nijolės Strakauskaitės atrinkti faktai apie dviejų iškilių asmenybių atminimo ženklus Klaipėdoje bei Nidoje.

Interaktyvioje kelionėje lankytojus lydi viso projekto jungtimi tapęs XX a. vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas - viena žinomiausių istorinių asmenybių, pamėgusių Nidą nuo pirmojo savo apsilankymo.

Platus požiūris į istoriją

"Mūsų tikslas buvo parodyti visą Kuršių nerijos istoriją iki pat 1945 metų, Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kai Kuršių nerija priklausė Rytų Prūsijai, supažindinti su ja visuomenę. Norėjosi ją pristatyti kuo plačiau, nes čia vyko svarbūs istoriniai lūžiai.

Pavyzdžiui, kaip kūrėsi pirmosios gyvenvietės Kuršių nerijoje iliustruoja archeologinių radinių kopijos. Ekspozicija pasakoja ir apie vietos gyventojų kovą su smėliu, kaip jie kraustėsi iš vienos vietos į kitą, ką išgyveno, kai jų namus užpustydavo.

Šiandien mes to nejaučiame, nes tų pačių žmonių iniciatyva Kuršių nerija buvo apsodinta mišku ir smėlis buvo sustabdytas", - pasakojo L. Motuzienė.

Svečiai muziejuje supažindinami su žvejų kaimų istorija, gyventojų buitimi, papročiais, tradiciniais užsiėmimais: žvejyba, miškininkyste, kopų želdinimu, gintaravimu, varnų gaudymu.

Dalis ekspozicijos skirta išskirtinai žvejybai. Čia išdėstyti Neringos žvejų burvalčių maketai, įrankiai, vėtrungės. Pristatomas tik Kuršių nerijai būdingas poledinės žūklės būdas bumbinimas - žvejai viliodavo stintas į tinklus daužydami į eketę įspraustą lentą. Jį primena autentiškais drabužiais aprengta medinė žvejo skulptūra.

Žvejų kaimų virsmas į kurortus

Didelė dalis ekspozicijos skirta pusiasalio praeities etapui, kuris siejamas su XIX-XX amžių sandūra.

Tada į Juodkrantę ir Nidą ėmė plaukioti keleiviniai garlaiviai ir Kuršių nerijoje ėmė lankytis vis daugiau atvykėlių iš Vokietijos ir kitų Europos šalių - žvejų kaimai tapo jų pamėgtomis poilsiavietėmis prie Baltijos jūros.

Juodkrantė, Nida tapo prestižiniais kurortais. Juose buvo statomi viešbučiai, kūriami modernūs SPA centrai.

Įkandin vasarotojų čionai plūstelėjo civilizacijos dar nepaliestų kraštovaizdžių, tylos, ramybės ištroškę intelektualai - mokslininkai, literatai, architektai, menininkai. Nida tapo mėgstama dailininkų ekspresionistų susibūrimo ir kūrybos vieta. Tad čia buvo įsteigta Nidos dailininkų kolonija.

Žymiausias Nidos vasarotojas pasaulinės literatūros klasikas, Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas kurorte pasistatė savo vasarvietę ir tapo tikru Nidos ambasadoriumi pasaulyje.

„Niekur nei takelio, tik smėlis ir dangus. Man kyla toks gaivalo įspūdis, kurį šiaip sužadina arba aukštikalnis, arba dykuma“, - pirmapradžiu Kuršių nerijos grožiu žavėjosi Th. Mannas.

Vietinių gyventojų dovanos

Pernai, švenčiant Neringos gimtadienį, vietiniai gyventojai Neringos istorijos muziejaus ekspoziciją papildė namuose saugotomis senomis fotografijomis, įvairiais rakandais, puodeliais, net indų šukėmis, primenančiomis Kuršių nerijos gyventojų buitį po karo ir dar anksčiau.

Daiktai sugulė į ekspoziciją „Muziejų kuriame patys“.

Gyventojai ekspozicijai padovanojo ir istorinę armoniką, ir aksomines Karaliaučiaus universiteto studentų kepuraites.

„Jas muziejui padovanojo moteris, kurios senelis mokėsi Karaliaučiaus universitete. Šalia kepuraičių spindi auksiniai, auksuoti ir sidabruoti ženkliukai. Jie studentams būdavo teikiami universitete už gerą mokymąsi“, - pakomentavo L. Motuzienė.

Muziejaus vadovės teigimu, ypač vertinga ekspozicijoje porceliano kolekcija, kurioje daug istorinių Kuršių nerijos krašto suvenyrų, atspindinčių jos kurortų istoriją ir įvaizdį.

Dalis atnaujintų muziejaus erdvių skirta parodoms, švietėjiškai veiklai. Kas mėnesį muziejuje atidaroma vis nauja dailės ar fotografijos paroda, vyksta koncertai, literatūros skaitymų vakarai.

Jurgos PETRONYTĖS nuotr.