Lietuvininkės iš Dreižių kaimo išeiginiai drabužiai ir aprangos priedai

Reizgių šeimoje užaugo 5 dukros ir sūnus. Vyriausioji Anna Reizgytė (vėliau Palionis) gimė 1921 m. gegužės mėn. 13 d., o mirė 2021 m. vasario mėn., gaila, nesulaukusi 100 metų jubiliejaus.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Annos dukra Marija Palionis gimė jau Amerikoje 1958 m. Antroji sesuo - Ieva (Eva, vėliau Vanagienė, 1922-1997) taip pat gyveno Amerikoje, ten ir palaidota, vaikų neturėjo.

Toliau sekė Marija (vėliau Klimavičienė) (1924-2006), palaidota Rusnės kapinėse, ir Madlynė (vėliau Brinkienė, 1927-1992), palaidota Dreižių kapinėse.

Jauniausia buvo Elena (Lėna, vėliau Urbonavičienė, 1929-2014). Ji dirbo mokytoja Saugų vidurinėje mokykloje. Palaidota Šilutėje, vaikų neturėjo.

Šeštasis šeimoje gimė sūnus Martynas (1932-2000), palaidotas Elniškės kapinėse. Kartu su visais vaikais pas senelius užaugo ir dukros Annos sūnus Vilius Reizgys (1940-2005).

Reizgiams priklausė apie 29 hektarus žemės. Keli hektarai ariamos buvo apie sodybą Dreižių kaime.

Laikė devynias karves. Pašarų pasiruošti važiuodavo palei Miniją į užliejamas pievas. Ten šienaudavo, o šieną parsiveždavo vežimais.

Prie ūkio darbų reikėjo samdytos šeimynos: mergų ir bernų. Jeigu samdiniams buvo blogai pas ūkininkus - kitais metais jie nenorėjo pareiti.

O Reizgių samdiniai buvo nuolatiniai. Šiuose namuose neskyrė - ar savas vaikas, ar samdinys. Visi prie to paties stalo sėdėjo ir valgė. Karo metu ūkyje buvo apgyvendintas prancūzų belaisvis, kuris privalėjo padėti ūkio darbuose.

Jaunas vaikinas iš miesto, matyt, neturėjo jokio supratimo apie gyvulininkystę, nes gavęs užduotį paskersti žąsį pietums, ją ėmė ir pakorė, sakydamas: „Ir taip kaput.“

1944 m. spalio mėn. buvo privaloma evakuotis. Nuo šeimos atsiskyrė ir į Vokietiją, o iš ten vėliau į Ameriką išvažiavo dvi Reizgių dukros: Anna ir Ieva (Eva).

Tuo metu, kai kelią bombardavo, seserys buvo virtinės priekyje ir su žmonių srautu judėjo į vakarus. Visiems kitiems šeimos nariams buvo lemta sugrįžti.

Dreižiuose liko senieji Reizgiai, dukros Madlynės šeima ir vyriausios dukros Annos sūnus Vilius, kuris užaugo kartu su seneliais, teta, pussesere ir pusbroliais.

Jis taip sakydavo: „Kitų namų neturiu. Čia mano namai.“

6 Madingai apsirengusios jauniausios seserys Madlynė ir Elena (Lėna) Reizgytės. 5-asis dešimtmetis. Eksponatai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių.

6 Madingai apsirengusios jauniausios seserys Madlynė ir Elena (Lėna) Reizgytės. 5-asis dešimtmetis. Eksponatai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių.

Kitokios Kalėdos

Dreižių mažieji prieš vakarienę buvo išsiunčiami ieškoti pirmosios sužibusios Betliejaus žvaigždės. Tačiau jų namuose niekada nepuošta eglutė.

Žaliaskarę su tikromis žvakėmis tą dieną vaikai matydavo tik mokykloje, kai pristatydavo savo kalėdinę programą.

M. Reizgienė nepaisydavo vaikų norų, nes manė, kad tai pagoniškas paprotys.Galiausiai vaikams buvo leista šventės proga nupjauti kelias eglės šakas ir pakabinti jas namuose virš langų ar durų.

Nors pati M. Reizgienė rengėsi senoviškais drabužiais, tačiau dukterims - o jų namuose augo net penkios - naujoviškos mados nebuvo draudžiamos.

Ina Edita Kuzmienė (gim. Brinkytė) Dreižių kaime prie ąžuolo, pasodinto pirmojo Reizgių vaikaičio Viliaus garbei. 2020 m. ML3-6 Madingai apsirengusios jauniausios seserys Madlynė ir Elena (Lėna) Reizgytės. 5-asis dešimtmetis. Eksponatai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių.

Ina Edita Kuzmienė (gim. Brinkytė) Dreižių kaime prie ąžuolo, pasodinto pirmojo Reizgių vaikaičio Viliaus garbei. 2020 m. ML3-6 Madingai apsirengusios jauniausios seserys Madlynė ir Elena (Lėna) Reizgytės. 5-asis dešimtmetis. Eksponatai iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinių.

Prieš šv. Kalėdas seserys įsigydavo naujas sukneles. Motina visada pasitikėdavo ta pačia siuvėja ir, kol dukros buvo dar mažos, pati parinkdavo jų suknelėms audinį bei pasiuvimo stilių.

Paaugusios dukros rinkdavosi pačios. Pasak vyriausios šeimoje Annos, „tai virsdavo mados konkursu tarp seserų!“

Bus daugiau

Sidebar placeholder