Kai stovėjau prieš klasę ir skaičiau Vytauto Mačernio eiles, išgyvenau artumo momentą. Šalia manęs buvo tie, kurie man svarbūs, mano gyvenimo dalis. Ačiū.
(Milana Jolkina)
***
Vytauto Mačernio sonetai – tai jausmų jūra. Vienatvė persipina su meile, ašaros su juoku, svajonės su nerimu. Mano širdyje tie jausmai gyvens dar ilgai.
(Justė Glebauskaitė)
***
Ką tik stovėjau prieš klasę. Skaičiau V. Mačernio sonetus. Nesu poezijos fanas, bet mano lūposna įdėti poeto žodžiai leido pasinerti į juodai baltą gyvenimą.
Dabar jaučiuosi it baltas popieriaus lapas. Viskas iš pradžių.
(Jonas Danisevičius)
***
Jaudulys buvo didžiulis. Tai, ką išgyvenau, suvirpino mano širdį ir sužadino įvairius prisiminimus.
(Justė Mockevičiūtė)
***
Argi ne keista, tiek kalbėti apie mirtį... Gal Vytautas Mačernis nujautė liūdną savo gyvenimo baigtį?
(Ieva Šatkauskaitė).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą