Martyno dieną kviečia pažaisti su žąsies plunksna

Renginyje laukia susitikimas su muziejininke Loreta Kordušiene ir etnologu, liaudiškų žaidimų organizatoriumi Jonu Kavaliausku.

Raseinių muziejaus darbuotuoja, muziejininkė Loreta Kordušienė klaipėdiečiams pristatys muziejuje sukauptą žaislų ekspoziciją, pasidalins edukacine patirtimi ir kvies padiskutuoti žaislų poveikio vaiko gyvenime klausimais, o J. Kavaliauskas pristatys praktinę etnožaidimų programą vaikams.

Etnologas yra sukūręs asmeninę senovinių žaidimų programą „Etnopramogos“, kuri su didžiuliu pasisekimu pristatyta daugelyje šalies miestų ir miestelių, taip pat ir užsienyje. Pasak programos kūrėjo, etnopramogos įtraukia ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius.

Kuo etnožaidimai skiriasi nuo šiuolaikinių vaikų žaidimų?

Iš esmės nelabai skiriasi. Visais laikais vaikai mėgdavo ir dabar mėgsta fantazuoti ir žaisti. O jų žaidimai gimsta tomis sąlygomis, kokias padiktuoja gyvenimas.

Etnožaidimai susiję su žemdirbystės kultūra, kuri dominavo.
 

Kokių priemonių reikia etnožaidimams?

Tokių žaidimų, kuriems reikėtų specialiai pagamintų priemonių, praeityje nebuvo daug. Kartais tėvai, seneliai vaikams išdroždavo žaislų iš medžio ar kokius kojūkus, tačiau dažniau žaidimams būdavo naudojami įvairūs buities daiktai.

Pavyzdžiui, iki šiol yra išlikęs mergaičių žaidimas apsiauti mamos batelius ir vaidinti mamą ar panelę. Tik praeityje vaikai apsiaudavo ne aukštakulnius, o klumpes.

Šiuolaikiniai vaikai dažnai nežino, kas yra klumpės, kas yra pakinktai, kas yra vežimas...

Tad sudarydamas etnoprogramą, įtraukiau daugiausia žaidimus su įvairiais istoriniais daiktais, kurie jau nenaudojami, kad gyvai supažindinčiau vaikus su jais.

Pavyzdžiui, žaidimus su virve. Tokių žaidimų daugybė, nes virvė praeityje buvo kiekvienuose namuose ir kasdien naudojama. Taip pat žaidimai su lazda, su vežimo ratu, arklio pakinktais ir pan.

Kaip vaikai reaguoja į senovinius žaidimus, ar nesijuokia?

Labai gerai reaguoja. Daugelis senovinių žaidimų yra judrūs, skatinantys fizinį aktyvumą, tad vaikai, ypač paaugliai, iš pradžių pakikena, o paskui taip įsitraukia, kad nenori pabaigti žaisti. Kita mano mėgstamų etnopramogų grupė yra muzikinės pramogos ir žaidimai. Jų metu vaikus pamokau pasigaminti įvairių muzikinių instrumentų iš šalia mūsų esančių priemonių, gamtoje augančių augalų.

Kokius žaidimus vaikais žaisdavo per Martyno dieną?

Manau, kad ši diena neturėjo specialių žaidimų. Vaikai juk žaidžia visada, jiems nesvarbu, kokia diena ar šventė. Bet orientuodamasis į Martyno dienos tradicijas ir tai, kad susitikimas vyks Etnokultūros centro patalpose, parinkau žaidimų, kurie būdavo žaidžiami su žąsies plunksna. Beje, ar žinote, kokį muzikos instrumentą galima pasigaminti iš žąsies plunksnos? Ateikite į susitikimą „Žaislai vaiko gyvenime“ ir pasigaminsite patys.