Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienos minėjimas Klaipėdoje prasidės Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimu

Ta proga spalio 16 d., ketvirtadienį, 12 val. vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija Klaipėdos piliavietėje (Priešpilio g. 2) ant bastiono. 

Šio renginio metu, kuris vyks pirmąkart, bus pagerbtos Mažosios Lietuvos gyventojų genocido aukos.

1944 m. spalio 16 d. prasidėjo žūtbūtinis SSRS puolimas į Rytų Prūsijos provinciją, siekiant nugalėti hitlerinę Vokietiją. 

Šios žiaurios karinės akcijos metu nukentėjo vietos gyventojai, su kuriais buvo elgiamasi itin nehumaniškai – vienur vyko atviros gyventojų skerdynės, kitur buvo prievartaujamos moterys, naikinamas ir plėšiamas gyventojų turtas. 

Kariniam puolimui pasibaigus, likusieji Rytprūsių gyventojai – vokiečiai, lietuvininkai, mozūrai ir kt. buvo deportuojami. Išvarius visus Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos provincijos gyventojus imta toliau griauti jų palikimą. 

Sovietinio teroro prievarta deportuoti gyventojai čia daugiau niekada nebesugrįžo. Po karo vietos gyventojų Mažojoje Lietuvoje beveik nebeliko.

17 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktorius dr. Arūnas Bubnys skaitys pranešimą „Sovietų nusikaltimai Rytų Prūsijoje 1944‒1946 metais“.

Jis primins, kad Klaipėdos krašte ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose sovietų kareiviai nebūtų žudę ir kankinę civilių gyventojų, naikinę ir plėšę jų turto. 

1945 m. žiemą tūkstančiai besitraukiančių per užšalusias Kuršių marias pabėgėlių buvo apšaudomi iš oro. 

Skaičiuojama, kad per Rytprūsių operaciją sovietai paskandino 73 laivus su pabėgėliais. 

Didžiausia tragedija įvyko 1945 m. sausio 30 d., kai sovietų povandeninis laivas nuskandino lainerį „Wilhelm Gustloff“, tada žuvo apie 9,5 tūkst. žmonių. 

Išlikę gyvi Karaliaučiaus krašto gyventojai buvo grūdami į Karaliaučiaus, Įsruties, Prūsų Ylavos, Gastų, Tolminkiemio koncentracijos stovyklas, kur jų laukdavo vergiškas darbas, neretai ir mirtis. 

Liko tūkstančiai našlaičių, vadinamųjų „vilko vaikų“, kurie gelbėdamiesi nuo bado tiltu per Nemuną ar prekiniais traukiniais bėgo į Lietuvą. 

Iki 1944 m. Mažojoje Lietuvoje gyveno 2,6 mln. žmonių, per paskutinį Antrojo pasaulinio karo pusmetį gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 4 kartus.

Renginio nuotaiką padės kurti kanklininkė Austėja Kaulickytė, kūrybiškai interpretuojanti Mažosios Lietuvos liaudies dainas. 

Savo asmenine patirtimi ir skaudžiais atsiminimais pasidalins evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis. 

Renginio vedėja ‒ Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė prof. Dalia Kiseliūnaitė.

Renginių ciklą Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai atminti organizuoja Mažosios Lietuvos istorijos muziejus ir Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“.