Naglis Stancikas: „Pirštų spragtelėjimo nepakako“

Penkerius metus būdamas KVMT vadovų komandos nariu, jis kuravo naujojo KVMT pastato statybas, o šiuo metu kartu su teatro gerbėjais džiaugiasi puikiu rezultatu. 

Naujausi ir moderniausi Europoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai kūrėjus ir publiką džiugins dar ne vieną dešimtmetį.

Naglis Stancikas pasakoja apie KVMT pastato rekonstrukciją ir pasiruošimą pirmam sezonui naujuose rūmuose.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbate nuo 2018 m. Atvykote čia, galima sakyti, statyti naują teatro pastatą. 

Kaip KVMT vadovo pavaduotojas, buvote pagrindinis žmogus visos rekonstrukcijos metu. 

Dabar būtent jūsų, kaip laikinai einančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas, vedamas teatras pradeda pirmąjį sezoną rekonstruotame teatre. 

Koks tas jausmas, pojūtis pradėti naują sezoną teatre, į kurį sudėta tiek pastangų, žinių, laiko, energijos?

Turime dvi geras žinias: viena, kad teatras pastatytas, kita - kad reikia susidraugauti su nauju pastatu, išmokti naudotis jo teikiamomis galimybėmis. 

Būtina sugalvoti tvarkas, režimus, kaip visi įrenginiai turi veikti, darbuotojus apmokyti, kaip tuo tinkamai naudotis. Šis procesas vyksta.

Dirbame bei turime visas galimybes puikiame, naujai įrengtame teatre pradėti naują, 38-ąjį, sezoną. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai turi visas galimybes įgyvendinti savo sumanymus.

Prisiminkite rekonstrukcijos pradžią. Nuo ko pradėjote darbus?

Viskas prasidėjo 2000-ųjų metų pradžioje. Buvo padaryta daugybė tuometinių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų teisingų veiksmų, siekiant pastatyti naują pastatą: auditas, techniniai tyrimai ir patikros, pradėtos derybos su Kultūros ministerija.

Laimei, tai buvo atlikta laiku ir tinkamai, nes senasis pastatas buvo beviltiškai susidėvėjęs, net nesaugus eksploatuoti. 

Galiu paminėti net faktą, kad senajame teatro pastate visiškai nebuvo vėdinimo sistemos. Kaip jame įmanoma dirbti, akivaizdžiai šylant klimatui? 

Senasis pastatas netausojo energetinių išteklių - viskas kiaura, supeliję, komunikacijų laidai susidėvėję...

Galime tik pasidžiaugti, kad naujojo teatro pastato statybų rangovo konkursas buvo sėkmingas. Mums tiesiog pasisekė, kad likimas lėmė tinkamą rangovą: konkurse dalyvavo trys kompanijos, iš kurių šiuo metu dvi jau nebevykdo veiklos. 

Įsivaizduokite, kas būtų nutikę, jei konkursą būtų laimėjusios šios kompanijos. Rangovo bankrotas statyboms įpusėjus - ypač blogas veiksnys, nes tai reikštų, kad darbai bent keleriems metams stoja, kad viskas brangsta ne vienu milijonu eurų. Laimei, taip nenutiko.

Visus stebina ir žavi teatro interjeras - tiek salės, tiek teatro erdvių - holų, žiūrovams skirtų erdvių. Kaip buvo atrinkti jo kūrėjai ir pasirinktas stilius - medžiagos, spalvos?

Ilga istorija, tačiau perpasakojant ją trumpai: pagal rangos sutartį interjero projektą turėjo rengti rangovas UAB „Infes“; taip ir nutiko. 

Interjero dizainerio Mariaus Mateikos ir MB „MAMA architects“ padaryti darbai, meninis požiūris mums pasirodė priimtinas, tad pradėjome diskusiją apie tai, kaip viskas turėtų atrodyti.

Diskutavome net nuo 2020 m. Nuo pokalbio apie tūrį, formą, senos ir naujos pastato dalių santykį, kvadratines linijas, lenktas linijas, išorės sprendinius iki rezultato praėjo net ketveri metai. 

Per tą laiką vyko begalės pristatymų: apsikeitimų mintimis bei abipusių ieškojimų keliu gimė šiandienos rezultatas.

Pirštų spragtelėjimo nepakako: keitėme spalvinę paletę, medžiagiškumą, o svarbiausia siekiant norimo rezultato reikėjo nepamiršti, kad projekto finansinės galimybės ribotos. 

Tu gali sugalvoti prabangiausių sprendimų, o šiais laikais galima rasti medžiagų, kurių kaina kone prilygsta auksui, tačiau rinkomės sprendimus, kurie atitinka teatro pajūrietišką dvasią ir tuo pat metu leidžia lankytojui pasijausti meno šventovėje.

Labai įdomu išgirsti, ką atsakote turintiems savo nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti teatras: gal čia galėjo būti šviesiau, o čia gal reikėjo kokio nors akcento...

Kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Remonto eksperimentus kiekvienas gali išbandyti savo namuose už savas lėšas: pašviesinti ar patamsinti sienas, vietoje kilimo rinktis parketą ir pan. Jei nepatinka, procesą gali pakartoti ir padaryti dar geriau. 

Mus turimas rezultatas džiugina, tačiau, žinoma, neturime galimybių pakartoti teatro įrengimo proceso ir daryti viską kitaip. 

Tai žinodami, į visus vykusius procesus žiūrėjome labai atsakingai bei interjero sprendinius, prieš priimdami sprendimą, matavome septynis ar net dešimt kartų. Negalėjome sau leisti suklysti ir, tikiu, kad to nepadarėme.

Į visus vykusius procesus žiūrėjome labai atsakingai, prieš priimdami sprendimą matavome septynis ar net dešimt kartų. Negalėjome sau leisti suklysti ir, tikiu, kad to nepadarėme.

Kaip vyko abiejų salių akustinių sprendimų derinimas?

Akustiniai salių sprendiniai buvo numatyti techniniame projekte, jie įgyvendinti bei puikiai veikia. KVMT salės atliepia skirtingus teatro poreikius: ypač puikia akustika pasižymi didžioji salė „Jūra“, o mažoji salė „Marios“ - vadinamasis blackbox - yra universalios paskirties salė.

Didžioji salė „Jūra“ turi unikalią ir sudėtingą sistemą. Galbūt atskiri sprendiniai kur nors egzistuoja, tačiau tokio akustinio kiauto niekur nėra. 

Projektuotojams, inžinieriams ir rangovui tą sprendinį reikėjo tiesiog sukurti. Tai buvo labai sudėtinga, nes akustinis kiautas turėjo užtikrinti puikią akustiką, gražiai atrodyti, būti kompaktiškas ir kartu ganėtinai talpus, kad erdvėje tarp akustinio kiauto ir stogo denginio tilptų visa vėdinimo, kondicionavimo, dūmų šalinimo bei kitos inžinerinės sistemos.

Viena iš atsakingiausių užduočių tapo Muzikinio teatro akustikos kokybės reikalavimų įgyvendinimas. Didžiajai teatro salei buvo sukurtas rankų darbo unikalios formos molinis akustinis kiautas. 

Jis buvo numatytas kaip interjero dalis, tačiau turėjo būti tam tikrų akustinių parametrų, todėl teko didžiulė atsakomybė valdyti ir prižiūrėti projektą, kad viskas būtų įgyvendinta taip, kaip sumodeliuota.

Teatro scenos technika atitinka geriausius šiuolaikinius standartus. Papasakokite apie ją. Kokiais techniniais stebuklais gali pasigirti KVMT?

Stebuklų nėra - galime pasigirti nauja įranga, kuri reikalinga teatro veiklai vykdyti. Kadangi viskas pirkta neseniai, galėjome įsigyti pačius naujausius prietaisus, kurie taupūs, ilgaamžiai, naudoja mažai elektros energijos, jų valdymas patogesnis.

Suprojektuota ir įdiegta moderni didžiosios ir mažosios salių mechanika: kilnojamos scenos platformos ir viršutinė mechanikos sistema, taip pat - didžiosios scenos uždangos ir jų valdymo sistemos. Iš viso pagamintos keturios unikalios scenos platformos ir besisukantis scenos ratas.

Kilnojama orkestrinė prireikus atlieka ir lifto funkciją: ji gali nusileisti du pastato aukštus žemyn ir perkelti reikiamas dekoracijas.

Viršutinius apšvietimo sofitus ir dekoracijų keltuvus kilnoja 40 greitaeigių keltuvų, kurių bendra keliamoji galia - 20 tonų. Įdiegta bendra visų mechanizmų valdymo sistema. 

Tai unikalus vienetinis gaminys, atitinkantis aukščiausius saugos reikalavimus. Visgi tai nėra joks stebuklas, tai - naujos panaudojimo galimybės, išlaisvinančios menininkų fantaziją.

Tokių kėdžių, kokios sumontuotos mūsų teatre, Lietuvoje dar niekur nėra! Didžiosios salės kėdėse įdiegta informacinė libreto sistema. 

Tai šiuolaikiškas sprendinys, kurio neturi nė viena šalies scenos meno įstaiga.

Kad solistams, režisieriams, choristams, scenos darbuotojams būtų patogu dirbti repeticijų ir spektaklių metu, įdiegta daugiafunkcė scenos audiovizualinė sistema. 

Pavyzdžiui, kartais choras ar solistai negali tiesiogiai matyti dirigento, o šiuolaikinė vaizdo transliavimo įranga suteiks jiems galimybę be juntamo vėlavimo matyti jį ekrane.

Teatras turi net nedidelę garso įrašų studiją, skirtą kūrybinėms reikmėms.

Ar galima sakyti, kad po penkerių metų klajonių visas KVMT veikia pastate Danės gatvėje?

KVMT įsikūręs naujame pastate Danės gatvėje, tačiau dekoracijos saugomos sandėliuose kitoje Klaipėdos miesto vietoje. 

Būtina pažymėti, kad dekoracijoms saugoti reikia didžiulių patalpų, o tai daryti miesto centre būtų neprotinga ir nerentabilu. 

Naujajame teatre prioritetą skyrėme repeticijų, persirengimo kambariams ir pan.

Ko palinkėtumėte publikai?

Publikai linkiu ateiti į teatrą. Mums tai - didžiausia dovana.