Šios fotografijos ne tik primena mūsų miesto architektūrą, kultūrą ir kasdienybę prieš daugiau nei šimtmetį, bet ir leidžia pajusti laiką, kai Klaipėda buvo tarptautinis uostas, kur susitiko jūra, laivai ir žmonių gyvenimai.

Kiekviena nuotrauka – tai langas į praeitį, kurioje gyvena Klaipėdos istorija, pasakojanti apie laivus, karininkų klubus, gatves ir paminklus, kurie formavo miesto veidą iki 1945 metų.

Paplūdimio restoranas "Strandhalle" Giruliuose. Album von Memel und Umgegend. Berlin, apie 1905 m.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus/MLIM

Albumas „IV - Klaipėda iki 1945 m.“

Klaipėda. Dangės uostas. „Kuršių marės-Kurisches Haff“ – keleivinis motorlaivis, pastatytas 1928 m. Klaipėdoje, „P. Lindenau&Cie“ laivų statykloje. 

Nuleistas į vandenį 1928 m. birželio 9 dieną. Tilpo iki 1000 keleivių. Dvi klasės. Didelis valgomasis. Laivagalyje – rūkomasis, poilsio kambarys. Viršuje – apie 35 m ilgio pasivaikščiojimo denis su veranda-kavine. Priekyje – dar vienas pirmos klasės denis. 

Patiekalai iš virtuvės į bufetą buvo pristatomi liftu. Plaukiojo iš Klaipėdos į Krancbeką – uostelį pietrytiniame Kuršių marių krante, šalia populiaraus Kranto (dabar rus. 

Zelenogradsk) kurorto. Pakeliui oficialiame laivo maršrute buvo numatyti sustojimai Juodkrantės, Nidos ir Rasytės (dabar rus. Rybačij) prieplaukose. Amžininkai liudijo, kad bilietų kainos laive buvo nedidelės. 

Lietuvos jūrų muziejaus informacija ir nuotrauka

AR ŽINOTE_KAD 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos reikėjo patobulinti sausumos kelių tinklą? Tuomet buvo sujungta Klaipėda su Kaunu ir kitais miestais. 

Nors pačiame Klaipėdos krašte kelių tinklas buvo labai tankus, Lietuvos pusėje kelių stigo. 1928 m. Klaipėdos krašte buvo 493 km plentų (arba 204,1 km/1000 km2). 

Lietuvoje jų tebuvo vos 21 km/1000 km2 (Vokietijoje 447 km). 

Toks labai nevienodas kelių tinklo tankis turėjo įtakos ir labai skirtingam ekonomikos lygiui. 1934–1939 m. nutiestas Žemaičių plentas Kaunas–Raseiniai–Klaipėda, sudėtingas ir brangus (12 mln. Lt vertės) inžinerinis įrenginys.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus

Lietuvos kariuomenės paradas Naujojo turgaus aikštėje (dabar Teatro a.). 

Ambasadorių konferencijos nutarimu Klaipėdos kraštas 1923 m. vasario 16 d. pripažintas Lietuvai. Išvykus prancūzų kariuomenei, 1923 m. vasario 20 d. buvo iškelta Lietuvos valstybinė vėliava, surengtas paradas.

Lietuva senose fotografijose

AR ŽINOTE KAD 1931 m. duomenimis, Lietuva kasmet vokiečiams parduodavo 600 tūkst. gyvų žąsų. 

Iki tol su Lietuva labiausiai prekiavo Vokietija, bet kai po 1933 metų abiejų šalių santykiai pablogėjo, Vokietija visiškai sustabdė žąsų importą iš Lietuvos, trukdė jas vežti tranzitu į kitas valstybes. 

Lietuva patyrė didžiulių nuostolių. Lietuvoje nebuvo kur dėti šimtus tūkstančių žąsų... Valdžia jas liepė pirkti valdininkams, neetatiniams darbuotojams, pensininkams. 

Vyriausybė išleido nutarimą, kad visi privalo pirkti po vieną ar dvi žąsis ir gauti iš pardavėjo tai patvirtinančią kortelę.

Rytų Prūsija. Eitkūnų (vok. Eydtkuhnen) geležinkelio sandėliai, lietuviškos žąsys prieš pakrovimą. Apie 1930-1933 m.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus

Klaipėda. Karininkų namai „Offizier Casino" Palangos gatvėje. Apie 1910 m.
Leidėjas H.Reich, Bau - u. Kunstglaserei, Memel Insterburg.

Lietuva senose fotografijose

Klaipėda. 3-iojo bataliono, 41-ojo pėstininkų pulko puskarininkių valgykla-kazino. Apie 1908 m.
Vokietijos karininkų kazino namai buvo atidaryti 1886 m. gruodžio 1 d. Palangos gatvėje Nr. 33.

Klubui ir valgyklai buvo pritaikytas turtingo pirklio istorizmo stiliaus išraiškingas namas-vila, su gotikos elementais (smailiaarkėmis durimis, erkerio langais bei ažūriniu pasikartojančiu keturlapių motyvų parapetu). 

Vienas jos kampas buvo aukštesnis ir priminė viduramžių pilies bokštą. 

Namas 1938 m. neatpažįstamai perstatytas, panaudojus ir įterpus senąjį pastatą iškilo konstruktyvistinio stiliaus trijų aukštų su mansardomis statinys policijai ir Klaipėdos krašto seimeliui. 

Šiandien čia Stasio Šimkaus konservatorijos pastatas, S. Šimkaus g. 15. In: Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda, 

Lietuva senose fotografijose

Fotografijoje ledonešis ties Kauno senamiesčiu. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniai, www.limis.lt.

AR ŽINOTE KAD 1887-1888 metų žiema buvo labai šalta, sniego mažai, todėl ledo storis pasiekė 70 cm, o žemė giliai įšalo. 

Kovo pradžioje paspaudus iki 27,5 °C šalčio, ėmė gausiai snigti ir sniego danga siekė 2 pėdas.

1888 m. kovo 21 d. prasidėjo staigus atlydys ir lietus. Kovo 30 d. pajudėjo Nemuno ledas. Per naktį vanduo ties Tilže pakilo 6,40 m., o sekančią dieną didžiuliai ledo luitai susigrūdo Atmatos upėje. 

Visur stūksojo ledų sangrūdos, kurios pralaužusios apsauginius pylimus grėsmingai artėjo prie sodybų. 

Vien tik Šyškrantėje buvo sugriauta 11 namų. Sparčiai kildamas vanduo privertė sodybų šeimininkus palikti savo namus ir  glaustis ant aukštų pamatų pastatytoje mokykloje. 

Per 1888 m. potvynį ūkinę ir buitinę žalą Rusnėje patyrė 120, Šyškrantėje 110, Šyšoje 83, Pakalnėje 110, Skirvytėlėje150 šeimų.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus

Lietuvos karininkų grupė stovinti prie paminklo Klaipėdos sukilimui atminti Dotnuvos Akademijos parke. Ant paminklo – Vyčio kryžius ir užrašas: „KLAIPĖDA 1923.I.15 TRŪKO 500 METŲ VERGOVĖS PANČIAI”. 1928 m. rugsėjo mėn.

Lietuva senose fotografijose

Klaipėda. Liepų gatvė. Dešinėje kino teatras "Apollo Lichtenspiele", kurį 1913 m. pastatė pirklys Kersteinas (dabar šioje vietoje yra Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryža). Kairėje – paminklo Prūsijos karaliui Vilhelmui I-ajam pjedestalas. 

Paminklas atidengtas 1896 m. (skulptorius R. Bėrvaldas), skulptūra nuversta 1923 metų balandžio 8 d. naktį. 

Lietuviškoje spaudoje tai buvo apibūdinta kaip provokacija siekiant sukelti neramumus visuomenėje. 

Paminklo pjedestalas išstovėjo iki 1923 m. vasaros. Vėliau išardytas. Tvorelės perneštos į gaisrinės kiemą, o paminklo vieta išgrįsta akmenims. 1923 m.

Lietuva senose fotografijose

Jis gimė tuomečiame Mėmelyje (Klaipėdoje), laivininko ir malūnininko dukters šeimoje. Bet išgasėjo dabartinėje Mažosios Lietuvos sostinėje. 

Sklandė legenda, jog madingais ūsais ir skrybėle pasipuošęs, iškilus Šilokarčemos dvarininkas kartą ryžosi pačiai netikėčiausiai avantiūrai. 

Jis turėjo sūnų Erichą. Kadangi pats buvo pametęs galvą dėl proistorės radinių paieškų, pasišovė archeologija uždegti ir savo atžalą. Sugalvojo keisčiausią pedagoginį triuką.

Galbūt saulei tekant, o gal temstant įsėdo į vežimą ir išriedėjo. Gal vienas, o gal su tylos įžadus davusiu ištikimu bičiuliu ar tarnu. 

Paslapčia važiavo kelis dešimtis kilometrų nuo dvaro prie senovės kapinyno Vėžaičiuose. Jį XIX a. pabaigoje tyrinėjo garsusis archeologas Adalbertas Bezzenbergeris (1851-1922). 

Kišenėje dvarininkas nešėsi kelias autentiškas, egiptietiškas statulėles. Jas buvo įsigijęs kelionėje po piramidžių šalį. Su dukra vyko. 

Šeima mėgo keliauti į egzotiškus kraštus. 

Egipto viešosiose turgavietėse iš slaptaviečių pavogtomis mumijomis tuo metu buvo prekiaujama, kaip dabar sendaikčiais. Galėjai nusipirkti tikrą mumiją, ką sėkmingai, net masiškai ir darė britai. 

Šilokarčemos dvaro šeimininkui Hugo Šojui (Hugo Scheu, 1845-1937) užteko simbolinių mumijų. Ušebais jos vadinamos. Tai - senovės egiptiečių kultinis reikmuo, dedamas į kapą ir pomirtiniame pasaulyje turėjęs už mirusįjį atlikti visus darbus.

Tėvas atsargiai užkasė egiptietiškus dirbinius ir grįžo namo. Keletą metų nė puse žodžio neprasitardamas apie tai. Laukė. Ir išlaukė. 

Tinkamu momentu jis pasiūlė savarankiškai patyrinėti Vėžaičių kapinyną vyriausiajam sūnui Erichui. Šis, paakintas tėvo, taip ir padarė. 

Po kurio laiko apylinkėse ėmė sklisti kalbos apie sensacingai atrastas Egipto mumijas. Tai buvo sensacija. 

Archeologai, istorikai nėrėsi iš kailio, bandydami suprasti, kaip kelių tūkstančių metų senumo ir visiškai kitos kultūros artefaktai atsidūrė vakarų baltų kapinyne. 

Juoba kai toks pats scenarijus pasikartojo Šernų miške: ten, bronzos amžiaus pilkapyne, buvo aptiktos paslėptos po akmeniu mįslingos antropomorfinės statulėlės. 

Egzotiška, detektyvo žanro istorija, kuri nuveda mus prie esmės: šiemet Šilutės rajone paskelbti spalvingos ir labai daug šiam kraštui nusipelniusios istorinės asmenybės, Hugo Šojaus metai. 

Apie šį žmogų galima ir reikia kalbėti daug bei plačiai. 

Nesižavėti H. Šojumi neįmanoma. Kas yra buvęs įstabiame, jo pastatytame dvare Šilutėje, viską matė savo akimis. Būtent Šilutės Hugo Šojaus muziejaus iniciatyva ir paskelbti teminiai metai. 

Denisas NIKITENKA

Klaipėda. Bomelio Vitės gatvelė, 1920-1940 m.

Lietuva senose fotografijose

Klaipėda. 1939 m. pradėta bendrovės „Lindenau” laivų statyklos plėtra, kurios metu buvo pastatytas šis gamybinis cechas, tai vienas paskutinių architekto Herberto 

Lietuva senose fotografijose

Klaipėda. Pauliaus Willy Lindenau laivų statykla. Apie 1930 m.

Lietuva senose fotografijose