Paroda „Žvaigždės virš galvos“ bus tokia, kokios RoRa norėjo

Spalio 12 d. (šeštadienį) 17 val. Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma paroda „Žvaigždės virš galvos“, skirta R. Rastausko, kurį bičiuliai vadino RoRa, septyniasdešimtmečiui paminėti.

Parodoje eksponuojami Dainiaus Liškevičiaus, Remigijaus Treigio, Gintauto Trimako, Violetos Bubelytės, Jurgos Barilaitės, Isroildžon Baroti, Virginijaus Kinčinaičio, Dovilės Dagienės, Artūro Railos, Donato Jankausko (Duonio), Aurelijos Maknytės, Ritos Stankevičiūtės kūrybos darbai. Renginio metu performansą atliks Benas Šarka.

„Jis ir anksčiau savo jubiliejinius gimtadienius švęsdavo mūsų galerijoje. Rengdavo parodas, savo kūrybos skaitymus. Atsimenu, kaip gal penki aktoriai galerijoje vaidino jo pjesę “Bermudų trikampis".

Į tuos gimtadienius susirinkdavo daug įvairių sričių menininkų. O mums jis buvo kaip šeimos narys. Mūsų namuose jis turėjo savo kambarį, kuriame visada apsistodavo, kai užtrukdavo ilgiau kokiame renginyje", - pasakojo I. Baroti.

Su Klaipėdos menininkais, pasak pašnekovo, RoRa bičiuliavosi nuo senų bohemos laikų, „Prarastosios kartos“ laikų ir pats turėjo puikų meninį skonį.

"Ir šią parodą jis pats suplanavo iki smulkiausių detalių. Autorius ir jų kūrinius atsirinko iš fotografijų. Bus joje daug fotografijų, skulptūrų, instaliacija.

Iš klaipėdiečių kūrybos pasirinko R. Treigio fotografiją ir mano labai seną darbą, kuris vadinasi „Paskutinis kelias“... Aš dar nusistebėjau, kodėl pasirinko tokią liūdną temą. Bet nieko nekoregavome. Viskas bus taip, kaip jis norėjo", - sakė I. Baroti.

Parodos pristatymo metu Baroti galerijoje bus demonstruojami ir paties R. Rastausko skaitomų kūrinių vaizdo įrašai. Bus galima įsigyti ir paskutinę jo knygą „Verkianti bronza: kelionių knyga, 1993-2023“.

Šioje beveik šešių šimtų puslapių knygoje sudėti 1993-2023 m. R. Rastausko rašyti tekstai, kuriuos vienaip ar kitaip jungia kelionės ir klajonės temos.

Vasario mėnesį per šios knygos pristatymą Vilniaus knygų mugėje paklaustas, kas jį nuolatos gena leistis į klajones, RoRa atsakė, kad kažkuria prasme tai galbūt yra jo bėgimas nuo mirties.

„Tik įsivaizduokite: ponia M. su dalgiu ant peties pasibeldžia į jūsų duris, bet jūsų ten nėra. Baldai, tarnai, meno kūriniai atsako, kad ponas išvykęs nežinoma kryptimi, jis keliauja“, - kalbėjo R. Rastauskas.

„Verkianti bronza: kelionių knyga, 1993-2023“

"Keliautoją gena ne smalsumas ir ne snobizmas, o atsivėrusi dykuma. Dykuma, kuri dabar visados su tavimi, bičiuli. 

Štai nuo tos vidinės dykumos ir bėgama į tikrąsias. Niekada nepamiršiu vienos Maxo Frischo „Dienoraščių“ frazės, sukrėtusios mane paauglystėje: keliaujama tam, kad sutiktumei žmones, kurie nemano pažįstą tave kiaurai. 

Štai dėl ko vaikai bėga iš namų - nuo tėvų jiems nukaltų „pažinimo“ grandinių! Nuo žudančio gimdytojų (vėliau mokytojų, bendradarbių, viršininkų) atsainumo, atmetančio bet kokią nuoširdaus dialogo galimybę. 

Vaikai bėga „teisingai“ - neskaičiuodami! Juos atranda nežinia kaip atsidūrusius nežinia kur. Tasai aklas dūris jau išpranašauja vaike tūnantį klajūną - toks nesustos. Tokio lengvai nepapirksi tėviškų ar patriotiškų banalybių rinkiniu. 

Tokiam tėvynė bus visas žemės rutulys ir netgi dar kažkas daugiau. Tokio nepririš jokia korporacija. Toks neis mirti už gražius žodžius. 

Toks paprasčiausiai eis. Eis ir eis. Kol nekris ant molinių aslos grindų kur nors Maroke. Taip ir nepasiurbčiojęs arbatos Sacharoje. Nusėstas musių. Visas.

Dosjė

Rolandas Rastauskas - poetas, dramaturgas, eseistas, vertėjas. Gimė 1954 spalio 13 dieną Šiauliuose, mirė 2024 rugsėjo 5 d. Vilniuje. 1978 m. baigė VU anglų kalbą ir literatūrą. 

1978-1986 m. dirbo redaktoriumi Operos ir baleto teatre, dėstė VU. 1986 m. persikėlė į Palangą. Stažavosi Londono nacionaliniame, Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro teatruose. Klaipėdos universiteto docentas. 

2015-2017 metais - Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgas. Daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsultantas, šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų vienas iš organizatorių ir dalyvių. 

1989-1990 m. - „Atgimimo“, 1993-2003 m. - „Lietuvos ryto“, 2003-2004 m. - „Akiračių“ (Čikaga), nuo 2005 m. - „Verslo klasės“ skiltininkas. 1997 m. R. Rastauskui paskirta Ellen Markson fondo (JAV), 2005 m. - Roberto Boscho fondo (Vokietija) stipendijos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija (2006). Rašytojas pasižymėjo neeiliniu žodžio valdymo talentu, sveika ironija, taikliomis įžvalgomis. 

Bene pirmasis mūsų šalyje pademonstravo eseistikos žanro galimybes. 2010 m. esė rinktinė „Privati teritorija“, 2016 m. esė „Trečias tomas“ dalyvavo „Metų knygos“ rinkimuose. 2006 m. apie Rolandą Rastauską sukurtas TV filmas „Vaikštūnas RoRa“ (rež. Juozas Javaitis). 

2010 m. Rolandas Rastauskas įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje, už sakinio eleganciją. 2016 m. suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas už aktyvią ir intriguojančią naujomis meninėmis formomis literatūrinę veiklą.