Po penkerių metų darbų atgimė Sendvario dvaras: istoriją siekia sujungti su šiuolaikine Klaipėda

Atnaujintas dvaro erdves pristatę dvaro nekilnojamojo turto plėtros vadovas Karolis Jaseliūnas ir rinkodaros vadovė Giedrė Rumšienė pasakojo ne tik apie rekonstrukciją, bet ir apie kelis šimtmečius siekiančią vietos istoriją. Bene svarbiausia viso projekto idėja, pasak jų, buvo suderinti du iš pirmo žvilgsnio skirtingus dalykus – kelių šimtmečių istoriją ir šiuolaikinio žmogaus poreikius.

„Mūsų pagrindiniai žodžiai čia yra istorija ir modernumas. Norime, kad renginiai, kuriuos planuojame organizuoti, nebūtų vien istoriniai, bet ir modernūs, šiuolaikiški, kartu į juos įpinant istoriją. Tikimės, kad dvaras jau atgijo, bet jis ir gyvuos, taps tikru traukos centru“, – pasakojo rinkodaros atstovė G. Rumšienė.

Istoriją išduoda ir senosios sienos

Restauruojant istorinius pastatus stengtasi išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių: kai kuriose erdvėse paliktos senosios medinės sijos, raudonų plytų mūrai. Kultūros paveldo departamento duomenimis, būtent ūkinių pastatų restauravimas pareikalavo daugiausia darbo.

Net ir tos senosios sijos, kurių išsaugoti pirminėje vietoje nebebuvo įmanoma, gavo antrą gyvenimą – iš jų likučių pagaminti vienetiniai baldai ir kitos interjero detalės. Dvaro rūmuose atkurta buvusi priemenė, o rūsyje numatyta konferencijų erdvė.

Tačiau iki tokio vaizdo teko nueiti ilgą kelią. Dvaro atstovai prisiminė, kad įsigijus istorinius pastatus jų būklė buvo gerokai prastesnė nei šiandien galėtų pasirodyti vaikštant po sutvarkytas erdves.

„Kai įsigijome šį pastatą, jis buvo labai prastos būklės, pilnas vandens. Atidengėme visą vadinamąją dvaro rūmų priemenę, kurioje senais laikais buvo priimami svečiai“, – apie rekonstrukcijos pradžią pasakojo plėtros vadovas. 

Atnaujinant kompleksą rekonstruoti istoriniai pastatai, o neišlikusių statinių vietose atsirado nauji. Vis dėlto ir naujojoje architektūroje stengtasi nenutolti nuo vietos charakterio. Taip vienoje teritorijoje šiandien susitinka tai, kas išliko iš senojo dvaro, ir visiškai naujos erdvės.

Klaipėdiečiai pastatą žino, bet jo istoriją – ne visi

Sendvario dvaro istorijos pradžia siekia XIV amžių. 1376 metais Klaipėdos pilies inventoriuje šioje vietoje minimas galvijų kiemas „Viehhof“, kuriame laikyti pilies įgulai aprūpinti skirti gyvuliai. Vėliau vietovė plėtėsi, čia kūrėsi ūkiniai ir administraciniai pastatai, o XIX amžiaus pradžioje Sendvariui suteiktas bajoriškojo dvaro statusas.

Pats istorinis Sendvaris buvo gerokai didesnis už teritoriją, kurią klaipėdiečiai šiandien mato prie judrios miesto sankryžos.

„Jis buvo labai didelis, bet čia buvo pats jo centras, pagrindinė širdis, administracinis centras. Sendvaris tęsėsi ir kitur, tačiau pagrindinė jo širdis buvo būtent čia“, – aiškino K. Jaseliūnas. 

Per šimtmečius dvaras ne kartą keitėsi. 1915 metais jį smarkiai nuniokojo besiveržianti Rusijos kariuomenė – sudegė rūmai ir kiti pastatai. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo atstatytas, jame vėl virė gyvenimas. Antrojo pasaulinio karo metais kompleksas išliko palyginti nenukentėjęs, tačiau sovietmečiu jo paskirtis pasikeitė – rūmuose veikė mokykla, teritorija ir pastatai buvo naudojami kitoms reikmėms.

Būtent sovietmečio Sendvarį, anot projekto atstovų, dalis klaipėdiečių iki šiol prisimena geriau nei kelis šimtmečius siekiančią dvaro istoriją.

„Šį pastatą žmonės gana gerai atpažįsta, nes dažnai pro jį pravažiuoja, tačiau jo istorijos nelabai žino. Mūsų siekis – tą istoriją atgaivinti, kad žmonės ją žinotų plačiau“, – teigė G. Rumšienė. 

Todėl atnaujinto Sendvario tikslas – ne tik išsaugoti pastatus. Čia planuojama rengti renginius ir kitomis veiklomis pasakoti apie vietos praeitį, kartu ieškant būdų ją pateikti šiuolaikiškai.

10 tūkst. kvadratinių metrų naujam gyvenimui

Po penkerius metus trukusių darbų Sendvaris šiandien apima apie 10 tūkst. kvadratinių metrų. Komplekse kuriasi verslai, restoranai, parduotuvės, paslaugų teikėjai ir biurai. Taip teritorijai suteikiama dar viena, šįkart šiuolaikinio miesto poreikiams pritaikyta, funkcija.

Tačiau dvaro kūrėjų ambicija – kad Sendvaris nebūtų tik vieta, į kurią žmonės atvyksta dirbti, apsipirkti ar pavalgyti. Čia siekiama kurti gyvą miesto erdvę, į kurią būtų grįžtama dėl renginių, kultūros ir pačios vietos atmosferos.

„Kai įsigijome Sendvarį, prisiekiau, kad jį atstatysime. Įdėjome daug savęs. Norime, kad čia visada vyktų gyvenimas, renginiai, kad niekada netrūktų nuostabių žmonių“, – per atidarymą sakė projektą vysčiusios bendrovės „Augama“ bendraturtis Laisvydas Kazbaraitis.

Šį siekį simboliškai pažymėjo ir oficialus komplekso atidarymas. Į šventę susirinko projekto kūrėjai, verslo bendruomenės atstovai, svečiai, dalyvavo Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Vakaro programą lydėjo koncertai ir vaišės, o žmonės galėjo susipažinti su naujam gyvenimui prikeltomis dvaro erdvėmis.

Atidarymo metu pristatytas ir specialiai Sendvariui skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas sparnuotas žirgas. Žirgo simbolis su vieta siejasi neatsitiktinai – XIX amžiuje Sendvaryje buvo auginami grynakraujai žirgai, o 1882 metais čia surengtas pirmasis grynaveislių žirgų turgus.

„Norint kažką pasiekti reikia ne tik sėkmės, kurią simbolizuoja sparnai, bet ir stiprių kojų“, – pristatydamas skulptūrą sakė M. Gaubas.

Po beveik 650 metų Sendvaris dar kartą keičia savo veidą. Tik šįkart senosios sienos nėra paliekamos vien pasakoti apie tai, kas čia buvo – tarp jų kuriamas naujas miesto gyvenimas. Dvaro kūrėjai tikisi, kad atnaujintas kompleksas taps vieta, kurioje kelių šimtmečių Klaipėdos istorija nebus užkonservuota praeityje, o taps šiuolaikinio miesto kasdienybės dalimi.