Po Šv. Jono bažnyčia archeologai atrado išskirtinį karstą

Pasak archeologinius tyrimus atliekančios Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komandos vadovės dr. Raimondos Nabažaitės, atidengti kapai - vertingiausia tyrimų etapo dalis šiais metais.

Tęstiniai archeologiniai tyrimai buvusios Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios, nugriautos po Antrojo pasaulinio karo (1946-1947), vietoje buvo pradėti 2020 m., kai LR Seimas nutarė bažnyčios atstatymą paskelbti valstybinės reikšmės projektu. Iš pradžių archeologai ištyrinėjo bažnyčios bokšto ir pastato vakarinę dalį (iki pamatų viršaus).

Šiemet archeologų tikslas, anot R. Nabažaitės, yra visiškai atidengti bažnyčios pamatus, ištirti ir iškelti čia esančius kapus, ištirti susiformavusį kultūrinį sluoksnį ir paruošti vietą bažnyčios bokštui atstatyti.

Netikėtas radinys

„Nuo rugpjūčio mėnesio kasinėdami teritoriją užfiksavome 57 anatomine tvarka išsidėsčiusius mirusiuosius ir dar 14 kaulų sankaupų, kurios taip pat priklausė atskiriems individams, bet destrukcijų metu buvo išjudintos“, - informavo R. Nabažaitė.

Mirusieji, pasak archeologės, buvo laidoti tiek šventoriuje, tiek bažnyčios viduje, tiesiog po grindimis mediniuose karstuose.

„Karstai išlikę prastai, išskyrus kai kuriuos jų fragmentus. Pavyzdžiui, įspūdingas metalines rankenas. Vienas kapas yra išskirtinis tuo, kad buvo dekoruotas audiniu iš viršaus. Audinys buvo prisegtas prie karsto panaudojant kelis šimtus smeigtukų. Kiek esu susipažinusi su kapaviečių tyrimais, Klaipėdoje tai pirmas toks atvejis. Be to, šio karsto viduje matyti labai gražiai ornamentuotas medinės dalies fragmentas. Tai rodo, kad šis mirusysis buvo palaidotas su išskirtinėmis puošmenomis“, - komentavo R. Nabažaitė.

Pasak mokslininkų, dauguma palaikų bažnyčios viduje buvo suaugusių žmonių, tačiau nesuteikia jokios informacijos apie palaidotųjų asmenybes.

"Rastas tik vienas kapas, kuriame suaugęs mirusysis palaidotas kartu su vaiku. Visos įkapės gana kuklios.

Viename iš atidengtų kapų rasti auskarai. Tad tikėtina, kad palaidotoji buvo moteris.

Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad prie altoriaus buvo palaidota altoriaus fundatoriaus žmona, kapitono sūnelis. Pagal kapų išsidėstymą galimai yra ir šeimos kapaviečių, tačiau tikslus mirusiųjų amžius, lytis, galimos patologijos, mirties priežastys paaiškės tik po antropologinių tyrimų", - sakė R. Nabažaitė.

VADOVĖ. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komandai vadovauja dr. Raimonda Nabažaitė. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Monetos mirusiesiems

Tyrinėdami kapavietes Šv. Jono bažnyčios teritorijoje, Klaipėdos universiteto archeologai atrado ir kitų įdomių radinių.

Šalia mirusiųjų buvo rasta monetų, kurios preliminariai leidžia datuoti kapavietę XVIII a. I puse-viduriu.

„Galėjo būti ir ankstesnių palaidojimų, nes bažnyčia pradėjo veikti 1706 metais. Anksčiau buvusių archeologinių kasinėjimų metu šioje vietoje buvo rastas kapas su 1823 metų moneta. Tai rodo, kad laidojama buvo ir vėliau, nors istoriniai duomenys nurodo, kad 1781 metais jau buvo uždrausta šioje vietoje laidoti mirusiuosius. O iki tol buvo laidojama 60 metų labai intensyviai, nes, plečiant gynybinius įtvirtinimus, senosios kapinės prie senojo turgaus buvo uždarytos ir šioje vietoje buvo laidojami visi mirę miestiečiai“, - pasakojo R. Nabažaitė.

Pasak archeologės Monikos Ratkevičiūtės-Lisauskienės, „monetos rastos iš dviejų valdovų valdymo laikotarpio. Tai šilingai ir grašiai iš Friedricho Vilhelmo I, kuris valdė 1713-1740 metais, laikotarpio ir Frydricho II valdymo laikotarpio smulkiausio nominalo monetos. Monetos rastos virš kapų ir kapų užpilduose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad monetos nebuvo dedamos į karstą, o galbūt metamos į kapą laidojant arba atsitiktinai pamestos“, - svarstė archeologė.

RADINIAI. Pasak archeologės Monikos Ratkevičiūtės-Lisauskienės, archeologai atrado ne tik palaidojimus, bet ir įvairių kitų įdomių radinių: monetų, sagų, koklių, pypkių antgalių ir pan.

Archeologai atrado ir daugiau smulkių radinukų. Žurnalistams buvo pademonstruoti smeigtukai, metalinės ir medinės sagos, būdingos liuteronų palaidojimams, T raidės formos apkaustas arba žodžio dalis, trilapio dobilo formos papuošimas, galbūt religinės knygos susegimo įtaisas.

Liturginio indo rankenėlės fragmentas, pypkutės antgalis, rasti degėsių sluoksnyje, siejami su senąja bažnyčia, stovėjusia šioje vietoje iki 1854-ųjų gaisro. Buvusio Šv. Jono bažnyčios priestato viduje rasti dideli koklių fragmentai, čerpių, pažymėtų žvaigždutėmis, širdelėmis - tai XVI-XVII a. datuojami radiniai, patekę į bažnyčios teritoriją kartu su supiltiniu sluoksniu.

Taip pat atkasta atliekų duobė, kurioje archeologai surado buities reliktų. Supiltiniame sluoksnyje rastas įspūdingas pypkės antgalis su vyro veido atvaizdu, plytos fragmentas su šuns pėdos įspaudu, indo šukės.

Tęs kitais metais

Archeologų atrasti mirusieji netrukus bus iškelti ir išvežti į Vilnių. Palaikų antropologiniai tyrimai bus atliekami Medicinos fakultete. Ten mirusieji ir bus saugomi, kol bus galimybė juos perlaidoti. Dėl riboto finansavimo šiais metais archeologai darbo nebaigs ir pratęs jį kitais metais.

Pasak R. Nabažaitės, archeologai ištyrė tik maždaug penktadalį palaidojimų, kurie gali būti Šv. Jono bažnyčios aplinkoje.

Archeologinius tyrimus inicijuoja Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros infrastruktūros centru.

LAIKOTARPIS. Rastos monetos leidžia datuoti kapavietę Šv. Jono bažnyčios šventoriuje XVIII a. pradžia-viduriu.

INFORMACIJA. Tikslus mirusiųjų amžius, lytis, galimos patologijos, mirties priežastys paaiškės tik po antropologinių tyrimų.

IŠSKIRTINIS. Rastas išskirtinis karstas buvo aptrauktas audeklu iš išorės ir su medžio raižiniais viduje.