Poezijos festivalis LIUDVIKA kviečia į kūrybos vakarą

Poezijos popietė po atviru dangumi

Rugpjūčio 8 dieną 14 val. Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus kiemelyje, po galingų medžių laja suskambės gyvas poetinis žodis. Poezijos festivalis „Liudvika“ kviečia kelioms valandoms atsitraukti nuo karšto paplūdimio smėlio, miesto šurmulio ir susitikti erdvėje, kurioje galima ne tik klausytis, bet ir pačiam išdrįsti skaityti.

Prieš keletą metų Palangoje jau buvo surengti poezijos skaitymai, palikę šiltų susitikimų ir bendrystės prisiminimus. Po pertraukos pasijuto, kad poezija vėl kviečia burtis. Šiemet iniciatyva grįžta išaugusi į dviejų dalių festivalį, kuriame susijungs vasaros skaitymai ir rudenį vyksiančios kūrybinio rašymo dirbtuvės.

Du susitikimai – klausytis ir kurti

Pirmoji festivalio dalis vyks rugpjūčio 8 dieną 14 val. Jono Šliūpo muziejaus kiemelyje. Tai bus atviras poezijos skaitymų renginys, kuriame savo kūrybą pristatys poetė Vitalija Maksvytė. Skaityti savo eilėraščius bus kviečiamos ir renginio dalyvės – tiek jau seniai kuriančios, tiek iki šiol savo tekstus saugojusios tik stalčiuje.

Antroji festivalio dalis numatyta spalio 3 dieną. Vitalija Maksvytė ves kūrybinio rašymo dirbtuves, kurių metu dalyvės galės gilintis į poezijos kūrimo procesą, išbandyti praktines užduotis, geriau pažinti savo kūrybinį balsą ir gauti profesionalų grįžtamąjį ryšį.

Abu festivalio renginiai nemokami. Kadangi vietų skaičius spalio mėnesio dirbtuvėse bus ribotas, pirmenybė bus teikiama rugpjūčio 8 dienos skaitymų dalyvėms.

Nors „Liudvika“ yra moterų kūrybos įkvėptas festivalis, į rugpjūčio skaitymus kviečiami visi – moterys, vyrai, vietos gyventojai ir Palangos svečiai. Klausytis poezijos, ja dalytis ar tiesiog ramiai pabūti po Jono Šliūpo muziejaus kiemelio medžiais gali kiekvienas, kurį traukia gyvas žodis ir kūrybinė bendrystė.

Kam skirtas festivalis?

„Liudvika“ laukia kuriančių poeziją ir norinčių ja pasidalyti, rašančių slapta ir dar niekada neskaičiusių viešai, mėgstančių klausytis kitų kūrybos, taip pat norinčių išmokti rašyti ar geriau suprasti, kaip gimsta eilėraštis.

Festivalio tikslas – sukurti saugią ir palaikančią erdvę, kurioje žmogus galėtų nebijoti savo balso, teksto ar jausmų. Poezija čia tampa ne tik literatūros žanru, bet ir būdu susitikti, išgirsti vieniems kitus, atpažinti bendras patirtis ir trumpam sulėtinti kasdienybės tempą.

Festivalį lydės poetė Vitalija Maksvytė

Skaitymus ir kūrybinio rašymo dirbtuves ves poetė, literatūrologė, menų terapijos praktikė Vitalija Maksvytė.

Ji yra poezijos knygų „Kvėpuoju“  ir „Ne kraujo, ne pieno“ autorė, įkurto moterų poezijos judėjimo „Women Are Poems“ bendraįkūrėja ir 2021 m. išleisto to paties pavadinimo poezijos rinkinio bendraautorė. 2006 m. poetė apdovanota Sofijos Čiurlionienės vardo apdovanojimu, 2015 m. knyga „Kvėpuoju“ buvo įtraukta į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamą kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką, o 2016 m. už šią knygą autorei skirta 40-oji Zigmo Gėlės premija. Šiais metais už poezijos rinkinį „Ne kraujo, ne pieno“ Vitalijai Maksvytei įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką.

Artėjant festivaliui poetė sako, kad tokie renginiai jai pirmiausia reiškia „palaikymą, bendrystę ir istorinį tęstinumą“, o skaitydama anksčiau gyvenusių poečių kūrybą ji jaučiasi pagerbianti tas moteris, kurioms ilgus šimtmečius nebuvo suteikta galimybė kurti ir būti išgirstoms. 

Nors, pasak autorės, kūrybos nereikėtų skirstyti pagal lytį, ji pabrėžia, kad ypač pradedantiesiems kūrėjams saugios erdvės dalintis savo tekstais yra itin vertingos. Baimė neturėtų trukdyti mums skleistis ir pasidalinti su kitais savo dovanomis. „Jei ko nors labai bijai, vadinasi, greičiausiai to ir labai nori – baimė rodo kryptį, kur slypi mūsų drąsos ir augimo potencija“, – sako V. Maksvytė.

Kodėl festivalis pavadintas „Liudvika“?

Festivalio renginiai vyksta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Festivalio pavadinimu pagerbiama pirmoji Jono Šliūpo žmona Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė – poetė, publicistė, visuomenės veikėja ir aktyvi lietuvių tautinio atgimimo dalyvė. Eglės slapyvardžiu pasirašinėjusi Liudvika buvo vienintelė moteris, publikavusi kūrybą pirmajame lietuviškame mėnraštyje „Aušra“, kuriame jos eilėraščiai ir korespondencijos pasirodė jau 1883 metais. 

Ji laikoma viena pirmųjų lietuvių poečių ir prozininkių, viena pirmųjų spaudoje prabilusių apie moterų padėtį ir jų teisę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime „Liudvika buvo moteris, gerokai pralenkusi savo laiką – ji tikėjo moterų teise į išsilavinimą, savarankišką profesinę veiklą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. 

Savo pavyzdžiu ji parodė, kad moteris gali būti ne tik šeimos atrama, bet ir visuomenės lyderė, kūrėja bei oratorė“, – sako Jono Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė. Pasak jos, nors Liudvikos gyvenimas ir kūryba šiandien sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio, jos literatūrinis palikimas visuomenei vis dar nėra pakankamai pažįstamas.

Festivalis dedikuojamas Liudvikos kūrybai, asmenybei ir palikimui, tačiau kartu kalba apie šiandien kuriančius žmones – jų balsus, patirtis ir drąsą būti išgirstiems. Istorinis Liudvikos balsas čia susitinka su šiuolaikine poezija, o Jono Šliūpo muziejaus aplinka tampa gyva kūrybos ir kultūrinės atminties erdve.

Festivalį „Liudvika“ finansuoja Palangos miesto savivaldybės administracija.

Festivalio informacija

Registracija.

Poezijos festivalis „Liudvika“ | Skaitymai
2026 m. rugpjūčio 8 d., 14 val.
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus kiemelyje (Vytauto g. 23A, Palanga)

Poezijos festivalis „Liudvika“ | Kūrybinio rašymo dirbtuvės
2026 m. spalio 3 d.
Vietų skaičius ribotas, pirmenybė teikiama rugpjūčio 8 dienos skaitymų dalyvėms.

Dalyvavimas abiejuose renginiuose nemokamas.