Raudonas Klaipėdos krašto plytas prakalbino fotografai

Nuo sausio mėnesio paroda buvo eksponuojama Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultete. Čia vakar įvyko parodos pristatymas.

Nuo vasario 20 d. paroda iškeliauja į Priekulės meno ir kultūros centrą, o kovo 25 d. vėl sugrįš į Klaipėdą ir iki gegužės 25 d. bus eksponuojama Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Fotografijų paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ yra apie Klaipėdos krašto raudonų plytų statinius ir namus, kurie yra vienas ryškiausių bruožų, išskiriančių Klaipėdos kraštą.

„Parodos ir projekto „Raudonos plytos“ idėja - per degto molio raudonų plytų pastatus ir jų likimus pasakoti Klaipėdos krašto istoriją XIX-XX amžiuje, apie šio krašto mokyklas ir švietimo sistemą, susisiekimą traukiniais ir pilnas geležinkelio stotis, apie paštus, žmones Klaipėdos krašto miestuose ir kaimuose, jų laisvalaikį, buitį, drabužius, apie liuteronų tikėjimą ir tradicijas šioje bažnyčioje. 

Norėjosi ne tik akcentuoti šio krašto paveldo grožį, bet ir atkreipti dėmesį į liūdinančią raudonų plytų pastatų būklę“, - sakė E. Valinčienė.

Ji subūrė šešių talentingų fotografų: Vaidos Šetkauskės, Gedimino Sass, Mato Baranausko, Vidūno Kulikauskio, Andriaus Pelakausko, Donato Vaičiulio komandą. Fotografai apvažiavo visą Klaipėdos kraštą nuo Nemirsetos iki Smalininkų ir fotografavo senuosius viešuosius raudonų plytų pastatus.

Parodos pristatymo metu istorikas, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. dr. Vasilijus Safronovas papasakojo, kaip raudonų plytų architektūra įsigalėjo Klaipėdos krašte.

Reziumuodamas savo pasakojimą ir akcentuodamas raudonų plytų reikšmę, jis sakė: „Raudona plyta yra Klaipėdos krašto išskirtinumo ženklas Lietuvos teritorijoje, bet, pažvelgus plačiau, raudona plyta mus jungia su civilizacija, prabanga, išskirtine architektūra, su seniausiomis Europos statybos tradicijomis.“