Šiandien „Kultūros uoste“ savo rekomendacijų „TOP5“ pateikia Šeiko šokio teatro šokėja ir choreografė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Inga Kuznecova.
1. Pamatyti ir pajusti - Luizianos modernaus meno muziejų
Netoli Kopenhagos yra 1958 m. įkurtas Luizianos modernaus meno muziejus (Louisiana Museum of Modern Art), kuris dažnai vadinamas vienu gražiausių muziejų pasaulyje dėl harmoningos architektūros ir vaizdingos vietos.
Luiziana laikoma svarbiausiu danų modernizmo architektūros kūriniu. Puikiai subalansuotu šeštojo dešimtmečio pabaigos santūraus modernizmo stiliumi muziejus pristatomas kaip horizontalus pastatų kompleksas, grakščiai ir glaudžiai įsiliejantis į kraštovaizdį.
Einant koridoriais dideliuose languose galima matyti nuostabią Skandinavijos gamtą, muziejaus kavinėje gerti kavą ir gėrėtis vandens vaizdu, o matytos parodos visada yra aukščiausio lygio rekomenduojamas menas.
2. Perskaityti Aistės Paulinos Virbickaitės „Ką veikti muziejuje“
2024 m. išleistoje knygoje autorė skaitytojui, tarsi artimam bičiuliui, pasakoja apie negirdėtas, nematytas galerijas, kurias iš karto norisi žymėtis ir aplankyti artimiausiose kelionėse.
Aistė ne tik pasakoja įdomias detales apie galerijas, bet ir pristato menininkus, jų darbus, biografines detales ir pateikia įvairių kūrinių apžvalgą bei interpretaciją.
Knygoje taip pat duodami patarimai, kaip matyti meną, planuotis keliones ir gerai praleisti laiką lankant muziejus. Rekomendacijos!
3. Patirti ir pamatyti Uffe Isolotto instaliaciją „Mes vaikščiojome po Žemę“
2022 m. Venecijos meno bienalėje Danijos paviljonas pristatė Uffe Isolotto sukurtą įtaigią transžmogišką instaliaciją „Mes vaikščiojome po Žemę“ („We walked the Earth“).
Man ją teko matyti 2023 metais vienoje Kopenhagos galerijoje. Vienoje patalpoje ant grindų ramiai guli itin realistiškai atrodanti moteris - kentaurė. Ji tokia reali, kad kyla noras ją paliesti.
Kitame kambaryje vyriškos lyties kentauras atėmė sau gyvybę ir kabo ant grandinės, pakabintos ant lubų.
Instaliacijoje mokslinė fantastika maišosi su buitimi iš daniško ūkio gyvenimo ir sukelia dviprasmiškus jausmus.
Hiperrealistinis kūrinys „įkūnija sumaišties būseną tarp nevilties ir vilties, atspindinčią gilų šiuolaikinio pasaulio dviprasmiškumą“ (iš instaliacijos aprašo).
Savitai interpretacijai vietos tikrai pakankamai.
4. Pamatyti ir išgyventi filmą „Meilės laukimas“ („In the mood for love“)
Režisieriaus Wong Kar-Wai (Honkongas) filmas „Meilės laukimas“, sukurtas 2000-aisiais.
Filmo siužetas gana paprastas: vyras ir moteris apsigyvenę tame pačiame pastate sužino, kad jų antrosios pusės jiems neištikimos.
Jiems bebendraujant gimsta jausmai, iškeliantys į paviršių daugybę kitų laikui nepavaldžių temų, tokių kaip neviltis, bėgantis laikas, išdavystė ir t. t.
Lėtai vykstančios scenos be didelio veiksmo įtraukia žiūrovus savo jausmingumu, grožiu, estetika ir nuoširdumu.
Filmas aktualus ir po 25 metų, nes apie meilę kalba universalia kalba.
5. Klaipėdietis menininkas Raimundas Urbonas (1963-1999)
"Vienas iš originaliausių XX a. pabaigos Klaipėdos fotografų.
Šis menininkas yra vienas tų ramsčių, ant kurių laikosi uostamiesčio šiuolaikinio meno tradicija" (Kęstutis Šapoka).
Urbono kūryba man visų pirma paslaptinga, tačiau nenugludinta realybė, kurioje ypač stipriai jaučiama melancholija.
Net nuotraukoje, kuri kabo pas mane, nėra daugžodžiavimo, mes matome fotelio ar sofos dalį ir ant jo labai viltingai krintantį šviesos ruožą.
Visiems mėgstantiems minimalizmą, avangardą, mylintiems Klaipėdą siūlau susipažinti su šio buvusio klaipėdiečio kūryba.
Iki kovo 22 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) veikia R. Urbono fotografijų paroda „Nuo sienos iki sienos“, kurioje pristatomas vienas svarbiausių šio kūrėjo fotografijų ciklų „Rytų Prūsija“ (1991-1992).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą