Anot čekų dramaturgo Karel Kraus, Lenkos ir Alberto cirkas yra labai specifinis, kamerini rizikingas, nes jų pasirodymas - tai visų pirma nuolankus ir tylus protestas, švelnus maištas prieš pasaulį, kuris yra visiškai technologinis, elektrifikuotas ir tuo pat metu atrofuotas emocijose bei jausmuose.
„Kvailys“ - banalumo ir vartotojiškumo priešnodis
„Abu klounai jokių pareiškimų nedaro. Jie tai tik pabrėžia pasauliui, kad brutalumas, sėkmė ir ekonominis našumas, niekada nebus aukščiausios vertybės. Jie neleidžia abejingiems ir kraujo ištroškusiems žiūrovams linksmintis žiūrint į šiuolaikinių gladiatorių prakaitą, iškreiptus bruožus ir kūnų raizginį.
Lenka ir Alberto visai nėra žmonijos ar kokios nors ideologijos „aktyvistai“. Jų menas – sukelti juoką, stebinti netikėtais pokyčiais, persirengimais, kurti įtampą drąsiais, tiksliais, balansuojančiais ir vaidybiniais elementais. Artistų pasirodymas užtikrina šiandien būtiną banalumo ir pavargusio nuobodulio vartojimo įveikimą“, - teigė K. Kraus.
Brutaliojo cirko žanro šleifas
Cirkas „Giroldon“ artistė Lenka pasakojo, kad pagrindinis tokio jos ir jos vyro gyvenimo būdo variklis yra laisvė bei galimybė žmonėms nešti savo tiesą. Kiekvienas miestas, į kurį juos atveda atsitiktinumas, draugų kvietimas ar jų pačių nuojauta, leidžia atrasti giminingas sielos ir su jomis dalintis tuo, kas brangiausia.
„Mes kaip šunys su Albertu (juokiasi). Kai atvykstame į naują vietą, pirmiausia apsiuostome: susirandame, kur pavalgyti, o tada ieškome pačios geriausios lokacijos palapinės statymui bei pradedame derybas su miesto valdžia dėl leidimo legaliai rodyti pasirodymą.
Esame dėkingi, kad Klaipėdoje radome žmones, kurie mums padėjo su tais biurokratiniais dalykais, nes iššūkių kėlė ne tik lietuvių kalbos nemokėjimas, bet ir ilga leidimo gavimo termino trukmė“, - sakė Lenka.
Lenka atviravo pajutusi, kad Lietuvoje žmonės nemėgsta cirko žanro, nes jis asocijuojasi su tuo grubiuoju rusišku cirku, kur mušami ir išnaudojami gyvūnai.
„Pamatę afišoje žodį „cirkas“, jie daugiau nebesigilina, kad pas mus parašyta, jog esame pats mažiausias teatralizuotas cirkas. Mūsų cirkas yra tarpinis tarp senojo ir naujojo. Visumoje mūsų cirko žanras esame mes patys: Lenka ir Albertas. Mes vieni kuriame scenarijų, dialogus, savo pasirodymų režisūrą ir choreografiją.
Aš esu baigusi aktorinį meną, o Albertas – klounadą. Mes tarsi klasikinė muzika ir džiazas, kurie tarsi tarpusavyje saveikauti negali, tačiau mes paneigiame pačiais savimi, nes mums pavyksta suderinti tarpusavyje nesuderinamus dalykus.
Akistata su nepatogiais jausmais
Lenka pasakojo, kad cirke „Giroldon“ nėra jokių šablonų: visos temos, paliečiamos per pasirodymą „Kvailys“, yra atėjusios iš pačių artistų gyvenimo. Tai ne atskiri numeriai, o istorija, pasakojama nuo pradžios iki pabaigos, įterpiant žongliravimą, grojimą pučiamaisiais instrumentais bei pasitelkiant visą emocijų spektrą.
„Mūsų kostiumai - iš natūralių medžiagų. Lygiai taip kaip ir mes pasižymime tuo natūralumu ir būtent jį norime perduoti mūsų žiūrovams. Didžiausią pasitenkinimą jaučiame tada, kai mūsų klauso, kai žmones atveria savo širdis jausmas. Ne visi jausmai yra patogūs.
Dažnai mes užkabiname žmonėse dalykus, kuriuos jie nori praignoruoti, nustumti kažkur giliau, tarsi jų visai nebūtų. Tačiau kai mes juos atspindime – tas pasimatymas su savo šešėline dalimi tampa neišvengiamas.
Žmonės bijo ne tik savo jausmų, bet ir mūsų itin didelės ekspresijos, beveik jokio atstumo nebuvimo vaidinant. Mes tarsi peržengiame leistinas socialines normas tam, kad užmegzti su žiūrovais betarpišką kontaktą. Tai išties rizikinga ypač tiems, kurie saugo savo jausmus po devyniais užraktais.
Būna, kad žmonės neatsiveria viso pasirodymo metu, bet pabaigoje jų skruostais tekančios ašaros išduoda, kad mes savo tikslą pasiekėme ir atnešėme šviesą į jų vidų. Tokia mūsų misija“, - teigė cirko artistė.
Ne tik žiūrovų atidus klausimas, bet ir jų laiškai po pasirodymų apie spektaklį „Kvailys“ yra pati vertingiausia emocinė grąža Lenkai ir Albertui, įkvepianti juos ir toliau vaidinti žmonėms. Vienu iš tokių laiškų, parašyto vilniečio Ilja, artistai pasidalino su „Vakarų ekspresu“.
Labai džiugu, kad jūs ir vėl sugrįžote į mūsų miestą, nors ir truputį nerimavau, kaip šį kartą pamatysiu jūsų „Kvailį“. Jame viskas pažįstama, bet ne viską lengva priimti. Vaikystėje susiformavo supratimas, kad cirkas turi būti juokingas ir linksmas. Bet kada jau pats būdamas suaugęs į cirką ateini kartu su vaikais, supranti, kad ten ne tik juokiamasi.
Mes gyvename politiškai korektiškoje epochoje, kurioje galioja amžiaus cenzas ir kiti elgesio šablonai, kurie patys savaime absoliučiai bereikšmiai.
Bet jeigu žmogaus sieloje vyrauja chaosas, tada pats parankiausias jo kelias – sekti šabloniškomis elgesio nuorodomis. Labai dažnai pats gyvenimas neleidžia mums taip elgtis.
Jausmai nesivadovauja etiketu, taip kaip ir jūs savo pasirodyme „Kvailys“. Čia džiaugsmas, pyktis, baimė ir liūdesys vienoje vietoje. Jūs darote labai kilnų darbą, net jeigu jį ir pavadinote cirku.
Ilja
Cirko „Giroldon“ spektaklis „Kvailys“ Klaipėdoje bus rodomas rugpjūčio 9, 10, 12, 13, 16 ir 17 dienomis 18 valandą netoli buvusio „Telekomo“ už Danės skvero vaikų žaidimo aikštelės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą