Rudenį Klaipėdos meno lauką nušvies pirmoji meno bienalė

Bienalėje dalyvaus ir pripažinti Lietuvos kūrėjai, ir jau už Lietuvos ribų žinomi jauni menininkai. Didelis dėmesys bus skirtas Klaipėdos kūrėjams.

Bienalę organizuoja Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC), pagrindinis partneris - Šiuolaikinio meno centras.

„Tai - ambicingas projektas, kurio tikslas yra reguliarus, tarptautinis šiuolaikinio meno renginys Vakarų Lietuvoje“, - sako bienalės kuratorius, Vilniaus šiuolaikinio meno centro direktorius, rašytojas Valentinas Klimašauskas.

Projekto idėjos autorius, KKKC vadovas Liudas Andrikis žada, kad bienalės programa pasiūlys ne tik daug susitikimų meno lauko kūrėjams: menininkams, menotyrininkams, kuratoriams, bet ir plačias galimybes pažinti meną per edukaciją žiūrovams.

„Tranzuos“ po įvairias istorijas

Anot kuratoriaus V. Klimašausko, pirmosios Klaipėdos bienalės pagrindinė tema - tranzitas - kaip tarpinė kismo, virsmo būsena.

"Klaipėda visada buvo pakraštys ir riba - Memelis šalia LDK, Prūsijos galutinis taškas ir Rusijos imperijos siena, kuri skyrė, kaip kažkas skelbė, skirtingas civilizacijas, persikėlimo į Kuršių Neriją, bridimo į jūrą erdvė.

Planetinių, žmogiškųjų kūnų, geismų ir prekių tranzito erdvė, poetinės ar net metafizinės metaforiškų ar kontekstualių prasmių perkėlimo temos turėtų pasiūlyti žaismingumo, keliaujant po parodą bei miestą.  

Norėtųsi, kad paroda sukurtų galimybę „patranzuoti“ po įvairias istorijas, situacijas ir atvertų įvairias semantines, interkontekstualias ir kitokias patyrimines bei interpretavimo galimybes.

Tad bienalės tema „tranzitas“ apima itin platų spektrą reikšmių: nuo istorinių ir logistinių aspektų iki seksualinių, socioekonominių, ekologinių, estetinių ir net magiškų patirčių.

Parodoje siūlomi bent keli pasakojimai. Pavyzdžiui, vienas jų siūlo Klaipėdos, kaip saulėlydžių miesto, liniją. Kitas, mažiau romantiškas, yra ekstraktyvistinis pasakojimas, kuris kritikuoja žvilgsnį į gamtą, kraštovaizdį, į žmogaus kūnus kaip į resursą", - sako V. Klimašauskas.

Perkurti ir nauji kūriniai

Pasak kuratoriaus, dauguma Klaipėdos bienalėje pristatomų kūrinių buvo sukurti anksčiau, tačiau Klaipėdos auditorija greičiausiai nėra mačiusi tų kūrinių gyvai, ypatingai tų, kurie Klaipėdoje ar Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Kuriant ekspozicijas pasitelkta „tranzitinio kuravimo“ strategija - bus sukurti tokie kontekstai, kurie leis į žinomus kūrinius pažvelgti naujai.

„Kita dalis kūrinių yra specialiai sukurti bienalei galvojant apie Klaipėdą ir bendradarbiaujant su čia gyvenančiais žmonėmis“, - pažymėjo V. Klimašauskas.

Pirmojoje Klaipėdos bienalėje ypač svarbus vaidmuo teks fotografijos žanrui.

„Kaip neklaipėdiečiam kuratoriui, man buvo labai įdomu atlikti tam tikrą interpretacinį tyrimą bei pabandyti įsivaizduoti kaip, tarkime, archyvines, nežinomų autorių fotografijas būtų galima įtraukti į gerai žinomą fotografijos ar šiuolaikinio meno istoriją bei kaip tai leistų naujai interpretuoti jau gan žinomus kūrinius.“

Informacija 

Pirmojoje Klaipėdos bienalėje pristatomų menininkų sąrašas: Gabrielė Adomaitytė, Matti Aikio, Bernardas Aleknavičius, Madeleine Andersson, Tekla Aslanishvili, Arūnė Baronaitė, Nina Beier, Vitalijus Butyrinas, Adam Christensen, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Dovilė Dagienė, Vytautas Daraškevičius, „Doooooris“, Milda Drazdauskaitė, Irena Giedraitienė, Henrikas Gulbinas, Karla Gruodis, Vidmantas Ilčiukas, Agnė Jokšė, Edith Karlson, Joachim Koester, Algimantas Kunčius, Česlovas Lukenskas, Paulius Makauskas, Simon Dybbroe Møller, Paulina Mongirdaitė, Katja Novitskova, Vitalija Petraitytė, Rodion Petroff, Emilija Povilanskaitė ir Clara Schweers, Romualdas Požerskis, Liudvikas Ruikas, Janina Sabaliauskaitė, Julija Skudutytė, P. Staff, Marija Sučilaitė, Malka Sultan, Veronika Šleivytė, Virgilijus Šonta, Aske Tiberg, Viktor Timofeev, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Lesia Vasylchenko ir kiti.