Saulėgrįža pagal kuršius: be žuvies iš „prekybcentrio”, bet su degančiu blukiu ir protėvių dvasia

Įkūrus Kuršių genties istorijos muziejų Mosėdyje, klubo bendruomenė žiemos saulėgrįžą švenčia jame.

Pasak klubo "Pilsots" ir Kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėjo Beno Šimkaus, atkurti žiemos saulėgrįžos tradicijų neįmanoma dėl duomenų stygiaus, todėl klubo nariai šventę labiau suvokia kaip modernią senovės interpretaciją.

© Kuršių genties tradicijas rekonstruojančio klubo Pilsots saulėgrįžos šventės akimirkos.

"Mums žiemos saulėgrįža nėra bandymas atlikti istorinę rekonstrukciją, o  proga susitikti, ritualizuoti savo būtį", - sako B. Šimkus.

Jokių pirktinių produktų

Vienas pagrindinių šventės akcentų - Kūčių stalas, tačiau jis skiriasi nuo to, kurį esame įpratę matyti daugelyje namų.

Čia negalioja griežtos katalikiško pasninko taisyklės, o svarbiausias reikalavimas - kad kiekvienas patiekalas būtų pagamintas pačių dalyvių rankomis.

"Nenorime ant stalo matyti tiesiog iš parduotuvės nupirktos rūkytos žuvies. Kiekvienas šventės dalyvis įneša asmeninį indėlį", - sako B. Šimkus.

Šiemet, anot pašnekovo, žiemos saulėgrįžos dalyvius džiugino tradicinė kūčia, šeimininkių pagal močiučių receptus kepti kūčiukai, įvairiai marinuotos silkės, blynai burokėliais ir obuoliais, keptos antys. Išskirtinis stalo akcentas - "ausytės" su džiovintais baravykais. Netrūko ant stalo ir pačių klubo narių specialiai šiai šventei gaminamo alaus, midaus.

© Kuršių genties tradicijas rekonstruojančio klubo Pilsots saulėgrįžos šventės akimirkos.

Nuo apeiginės ugnies iki politinių negandų deginimo

B. Šimkus pasakojo, kad tradiciškai saulėgrįžos šventę bendruomenė pradeda apeigomis lauke, muziejaus šventvietėje.

"Prie ugnies susirinkę bendruomenės nariai dalijosi praėjusių metų džiaugsmais ir rūpesčiais, prisiminė protėvius ir išsakė linkėjimus ateičiai.

Dalyvaudami šiame rituale žmonės nuoširdžiau pasisako, ko tikisi iš ateinančių metų, padėkoja, kad vis dar esame čia", - pastebėjo pašnekovas.

© Kuršių genties tradicijas rekonstruojančio klubo Pilsots saulėgrįžos šventės akimirkos.

Po to, anot B. Šimkaus, šventė persikėlė į muziejų, kur vaišės, dainos ir bendravimas  tęsėsi iki pat ryto.

Kitą dieną - svarbus žiemos saulėgrįžos akcentas - senovinis paprotys vilkti ir vėliau sudeginti kelmą ar rąstą (blukį), simbolizuojantį senus metus ir visas susikaupusias negandas.

-Deginome blukį su dainomis, o į jį sudėjome viską, kas neigiama: politines negandas, geopolitinius blogumus, asmenines nuoskaudas. Viskas sudegė", - tradicijos esmę aiškino B. Šimkus.

© Kuršių genties tradicijas rekonstruojančio klubo Pilsots saulėgrįžos šventės akimirkos.