Šiuolaikinė Nidos opera su vaizdu į kopas ir marias

Birželio 30 dieną „Kultūros sala Neringa“ pakvies į ypatingą premjerą - šiuolaikinę operą apie Nidos istoriją, kurios scena taps visas Nidos miestas - nuo Parnidžio kopos iki marių.

Žiūrovai kviečiami klausytis operos per ausines - keliaudami pėsčiomis vaizdingu Nidos maršrutu, perteikiančiu praėjusio amžiaus Nidos istorijos metraštį. Žmonės įsigilins į autentiškas miesto istorijas, kurias operos autoriai, kompozitorius Jonas Jurkūnas ir dramaturgė Kristina Savickienė, rado LR prezidento Gitano Nausėdos ir Vilijos Gerulaitienės parengtoje knygoje „Nidos mokyklos kronika“.

LR prezidentas dr. G. Nausėda „Nidos mokyklos kronikos“ rankraštį atrado Vokietijos bukinistų aukcione. Lietuvių kalba knyga „Nidos mokyklos kronikos“ buvo išleista 2016 metais. Knygos centre - 1923-1944 m. tuometinio Nidos mokyklos vyriausiojo mokytojo Henry'io Fuchso ir jo kolegų pildyta kronika, kurioje išsamiai aprašoma Nidos mokyklos įkūrimo ir pastatymo istorija, vietos bendruomenės kasdienybė, reikšmingi Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto įvykiai.

Knygoje gausu istorinių faktų, intriguojančių detalių apie Nidos žvejų kaimo gyvenimą ir Nidos mokyklą ne tik XX a. pirmoje pusėje, bet ir tragišką šios mokyklos ištakų istoriją, susijusią su Karvaičių užpustymu XVIII a. pabaigoje, apie lemtingų Europos istorijos lūžių poveikį Nidai ir kitų žinių.

„Metraštį “Nidos mokyklos kronika„ pastebėjau Neringos Viktoro Miliūno bibliotekoje, o kai perskaičiau - nekilo abejonių, kad tai yra išskirtinė ir labai įdomi medžiaga. Supratau, kad noriu ir galiu apie Neringą kalbėti muzikos garsais, pasitelkdamas gamtą kaip neišsemiamą šaltinį. Neringa yra labai gražus ir subtilus kraštas. Smėlio, miško ir dviejų vandenų apsuptyje tarsi atsiriboji nuo didmiestyje supančio kasdienybės triukšmo. Kuriant muziką tai yra labai svarbi aplinkybė“, - apie kūrybos procesą kalbėjo kompozitorius J. Jurkūnas.

ooAntrosios Nidos mokyklos kronikos dalies iliustracija.

Antrosios Nidos mokyklos kronikos dalies iliustracija.

Garsiniame pasivaikščiojime Neringos bendruomenės istorijos pasakojamos aktorių Vytauto Anužio, Karolinos Kontenytės ir Jono Baranausko balsais, o ypatingą realumo jausmą sukuria binauralinis garso įrašas ir kinematografinio pobūdžio muzikinės kompozicijos, besiskleidžiančios nuo tradicinio akustinio skambesio iki „soundscape“ stilistikos garsyno.

"Didžiausias iššūkis buvo sugalvoti, kaip metraštį paversti libretu, kaip sudėlioti istoriją apie gyvus įdomius žmones iš faktų, statistikos, įvykių suvestinių. Ką atsirinkti, o ką palikti.

Skaitydama šią knygą pajutau, kaip prieš mano akis ėmė vertis visai kitokia Nida, kitokia Lietuva ir jos istorija. Vokiečius keitė lietuviai, lietuvius vėl vokiečiai, keitėsi pavardžių rašyba, vietovardžiai. Keitėsi ir rašantys asmenys, o kartu su jais - ir žanrai, nuo rimto metraščio iki asmeninio dienoraščio.

Slenkantys smėliai, Pirmasis pasaulinis karas, pabėgėliai, trumpas atokvėpis, Antrasis pasaulinis karas, bombardavimas, pabėgėliai... Atrodo, istorija eina ratais, pastovi išlieka tik jūra ir joje žvejojantys bei skęstantys žvejai. Iš to ir kilo noras kalbėti apie tarsi ratais besisukantį laiką, o ši knyga pasirodė besanti puiki dramaturginė medžiaga", - apie kūrybinius iššūkius pasakojo dramaturgė K. Savickienė.

Birželio 30 d. startuosiantis garsinis pasivaikščiojimas - šiuolaikinė opera po Nidą bus prieinama kiekvienam, o klausytojai į garsinę patirtį galės leistis savarankiškai. Vienintelė pasivaikščiojimo sąlyga - į išmanųjį įrenginį atsisiųsti nemokamą programėlę „Echoes“, kuri automatiškai pradės groti klausytojui priartėjus prie maršruto stotelės.

Tris pagrindinius mokyklos kronikos dokumentus, apimančius skirtingus laikotarpius, papildo gausios nuotraukos ir laikraščių ištraukos. Antrosios Nidos mokyklos kronikos dalies iliustracija.

Ištraukos iš „Nidos mokyklos kronikos“

Dienos, kuriomis pamokos 1924 m. nevyks: Sausio 15 diena: „Atmintina Vokietijos paskelbimo Lietuvą esant nepriklausoma diena“ (žr. Klaipėdos krašto valdžios žinios, 1924 m. Nr. 3, p. 17). Vasario 16 diena: „Atmintina Vokietijos paskelbimo Lietuvą esant nepriklausoma diena 1918 02 16“ (žr. Klaipėdos krašto valdžios žinios, Nr. 10, p. 82). [181 p.] Pasaulio rekordininkas lakūnas Ferdinandas Schulzas praskrido virš Nidos. [183 p.] Kad pustomas smėlis neužverstų bent jau mokinių priebučio, per priešpiečių pertraukas pradėjome patys tvirtinti aikštelę. [19 p.] Remdamasi vietinių mokinių pavardėmis, kurias buvo galima pateikti, Klaipėdos krašto direktorija nurodė laikyti Nidos mokyklą lietuviška. Bendruomenė tam paprieštaravo, ir potvarkis kol kas nevykdomas. Žvejys Fritzas Radmacheris iš Preilos mėgina surinkti Nidoje parašus po reikalavimu mokyti konfirmantus lietuviškai. Niekas iš žvejų tam nepritaria. [46 p.] Naktį iš 1938 m. spalio 31 dienos į lapkričio 1-ąją Klaipėdos krašte buvo panaikinta karo padėtis. [...] Lapkričio 5 dieną nerijos gyventojai susirinko į neįprastą mitingą. Dar niekada šis kaimas nebuvo matęs tiek džiaugsmo, tokio fanatiško palaikymo. Čionai suplūdo visi gyventojai iš Juodkrantės, Pervalkos, Preilos ir Nidos. Jau nuo pat ryto prasidėjo varžymasis: visi stengėsi išpuošti savo namus gražiau už kitus. Virš gatvių buvo iškabintos girliandos ir apkaišytos šimtais vėliavėlių. [...] Roespelis kalbą baigė už brangų Klaipėdos kraštą tris kartus sušukdamas „Sieg Heil!“ Tada buvo išdalyti ir uždegti deglai, ir ilga eisena patraukė per naktinį kaimą, apimta džiugaus svaigulio. Džiūgaujantys žmonės iškeltomis dešinėmis rankomis sveikino einančiuosius pro šalį. Visuose languose degė šviesos, naktyje skambėjo skanduotės: „Norime atgal į reichą!“ ir „Dėkojame mūsų fiureriui!“ [51 p.] Klaipėdos krašte panaikinus karo padėtį buvo įkurti smogikų padaliniai (SA). Nerijoje toks padalinys taip pat įkurtas. Smogikų vadas - Heinas Pietschas iš Juodkrantės. Nidos SA padaliniui vadovauja parapijos pirmininkas Fritzas Roespelis. Būrio vadai Williamas Schlasze ir Albertas Peleikis. [67 p.] [...] 1942 m. Karo baisumai mūsų nepalietė. Tiesa, vasarą kelis kartus matėme virš marių praskrendančius rusų lėktuvus, žemėn mėtančius šviečiančius sviedinius su parašiutais, net visos marios ryškiai nušvisdavo. Ilgai nelaukus pasigirsdavo prislopinti sprogimai. Laimei, ant Nidos bombos nekrito. Rašyta Ernos Bredull ranka Rugsėjo 13 dieną vokiečių naikintuvai maždaug už keturių kilometrų į šiaurę nuo Nidos numušė rusų lėktuvą. Vienas lakūnas paimtas į nelaisvę, kiti du sudegė. Pusė kaimo nuėjo pėsčiomis arba nuvažiavo ratuoti į tą vietą pažiūrėti tebedegančių nuolaužų. [...] [86 p.] Visa nerija buvo gamtos rezervatas. Tai reiškė ramybę - taip ir buvo. Automobiliu važinėjo tik gydytojas. [...] Tokia rami nerija nebebuvo. Pabėgėliai su šarvuočiais ir be jų. Jie buvo maitinami Hermanno Blode's viešbutyje. Kai jau rengiausi pasisiūlyti virti sriubą, mokykloje apsistojo centrinis tvarstymo punktas. Apsivilkau savąjį Raudonojo Kryžiaus apdarą ir ėmiausi pradėti tvarstyti. Kadangi kareiviai sakė, kad tvarstau nekeldama jiems skausmo, vienas asistuojantis gydytojas pamokė mane leisti injekcijas. Išmokau leisti net ir intravenines. Dvi operacijų grupės dirbo ištisą parą. Viena - nuo šeštos valandos ryto iki antros pietų, kita - nuo antros iki dešimtos vakaro ir dar nuo dešimtos vakaro iki šeštos ryto. Anuomet daug vaikų ateidavo pasiimti pažymėjimų, mat jų šeimoms teko bėgti. Jeigu jie būdavo iš žvejų šeimos, patardavau jiems važiuoti iki Šlėzvigo-Holšteino, nes tėvas rasiąs ten darbo. Spalio pabaigoje tokia gausybė sužeistųjų nebeatvyko. Sužeistųjų staiga nebeliko. Nesupratau kodėl. Sėdėjome prie stiklo vyno, juk reikėjo tai atšvęsti. Vienas asistuojantis gydytojas ištarė: „Krito Klaipėda arba tie keliai, kurie veda į Klaipėdą.“ Aš atsakiau: „Dar mokykloje sužinojau, kad Rusijai reikia neužšąlančio uosto.“ [...]

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder