Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda su laimės linkėjimu klaipėdiečiams

Svajonė ir Paulius Stanikai - tarpdisciplininio meno kūrėjų pora. S. Stanikienė 1987 m. baigė Lietuvos dailės institutą, kur studijavo keramiką, P. Stanikas studijavo ekonomiką. Dar mokyklos suole įsimylėjusi pora, kartu pradėjo kūrybinį kelią ir iki šiol visada kuria kartu ir prisistato kaip meninis duetas SETP STANIKAS. Nuo 2000-ųjų pora gyvena Paryžiuje, tačiau vadina save pasaulio menininkais.

Jie niekada nenutraukė ryšio su Lietuva ir yra nuolat kviečiami kurti į įvairiausius pasaulio kraštus. Individualios Stanikų parodos buvo Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV, Kinijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt. 2003 m. S. ir P. Stanikų projektas „Pasaulinis karas“ atstovavo Lietuvai 50-ojoje Venecijos meno bienalėje. Tais pačiais metais kūrėjams skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2017 m. už estetinį kūrybos provokatyvumą menininkai įvertinti Nacionaline kultūros ir meno premija. Paskutinė dueto personalinė paroda Lietuvoje buvo eksponuota 2019 metais Jono Meko šiuolaikinio meno centre, Vilniuje.

„Jūros / Les mers“ - pirmoji tarpdisciplininio meno kūrėjų personalinė paroda uostamiestyje, tačiau ji nėra menininkų debiutas KKKC Parodų rūmuose. S. ir P. Stanikai eksponavo kūrinius reikšmingiausiuose KKKC projektuose. 2011 m. jie dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos projekte „Estetika Vs Informacija“, Maskvos bienalės renginiuose, o 2012 m. jų kūriniai buvo pristatyti visus lankomumo rekordus pagerinusioje prancūzų ir lietuvių šiuolaikinio meno parodoje „Prestižas: šių dienų fantasmagorija“.

Jūra įkvepia

Su S. ir P. Stanikais susitikome, kai jie dar tik ruošė ekspoziciją. Jos centre išplaukti kviečia banguojančios jūros filmuotas vaizdas, transliuojamas didžiuliame ekrane, į kitą realybę perkelia ir rami, meditatyvi muzika, skambanti salėje. O parodos autoriai prisipažįsta, kad jaučiasi labai pavargę fiziškai. Didžiulio formato jų kūriniai čia pat vietoje rėminami su nedūžtančiais organiniais stiklais, kurių vienas žmogus net iš vietos pajudinti negali.

Tad šiam darbui menininkai pasitelkė būrį Parodų rūmų technikų, specialius keltuvus. Kadangi pasiruošimo parodai labai daug, Stanikai Klaipėdoje net neturėjo laiko pasimėgauti jūros malonumais. Sakė, kad tik vieną vakarą ištrūko į Girulius ir 15 minučių įmerkė kojas į Baltijos jūrą.

Projektas „Jūros / Les mers“ buvo sukurtas toli nuo jūros, o ir jo temos neria giliau nei banguojančios jūros paviršius. Stanikai prisipažino, kad jūra jiems yra artimiausia, labiausiai įkvepianti ir atpalaiduojanti stichija. Pasakoja, kad kai važiuoja į pajūrį iš Vilniaus, jau nuo Kryžkalnio pradeda įsivaizduoti jūrą, ir tas jausmas - labai malonus.

„Jausmas, kai nematai vandens horizonto, žinojimas, kad kitas krantas labai toli, kai nuo jūros pučia - tai kelia nuotaiką“, - vienas per kitą sako Svajonė ir Paulius.

Pašnekovai prisimena, kad žodis „jūra“ nuskambėjo jau pirmojo pokalbio su buvusiu KKKC Parodų rūmų direktoriumi I. Kazakevičium metu. Iš pradžių lyg juokais, o paskui išaugo į labai rimtą meno projektą. O pavadinimas taip ir liko labai paprastas. „Jūros skamba paprastai, gal kiek senoviškai. O kai truputį senoviškai - tai išeina labai šiuolaikiškai“, - šypsosi Paulius.

Jūros platybės ir gelmės

Paklausti, ar yra Baltijos jūros dalelė jų parodoje „Jūros / Les mers“, S. ir P. Stanikai pažymi, kad šis projektas ne apie jūrą, o apie jūras plačiąja prasme. Apie jūras, kurios išreiškiamos kaip platybės, kaip spalva, forma. „Tai nėra pasakojimas, kartu ir pasakojimas. Nei pasakojimas, nei ne pasakojimas“, - tarsi magišką pasakos formulę sako P. Stanikas ir primena, kad pora niekada nekomentuoja savo kūrybos.

Dailininkai teigia savo kūriniuose nepasakojantys to, kas vyksta, ką mato, tik tai - ką jaučia. Tik tai, kas veikia jų nuotaiką kūrybos proceso metu.

Paulius nusijuokia, kad net „kovidas“ turbūt turėjo įtakos kuriant projektą „Jūros / Les mers“, nes visus metus jo autoriai buvo uždaryti namuose. „Iš pradžių buvo labai malonu, kai dingo tas beprotiškas ritmas, kai kas pusę metų turėdavome sukurti ir pristatyti naują darbą. Karantinas apramino tą visuotinę beprotybę. Paryžiuje mes gyvename gana judrioje vietoje, ant kanalo kranto. Prasidėjus karantinui kanalas apaugo, sužaliavo, paukščių priskrido. Paryžiaus centre pasijutome kaip kaime. Tačiau kai tai užsitęsė, antrais metais, jau pradėjo siutinti slopinimas, kai negali daryti to, ką norėtum daryti“, - pasidalijo išgyvenimais Svajonė. „Prancūzijoje karantinas buvo toks griežtas, kad net į gatvę žmonės negalėjo išeiti. Mąstymą tai veikė, tačiau projektas - ne apie kovidą, prieš kovidą ar po kovido...“ - kalbėjo Stanikai.

Ištraukė seną tapybą

Projektui duetas SETP STANIKAS sukūrė daug naujų piešinių, videofilmą, instaliaciją, ištraukė senus, prieš 20 metų sukurtus tapybos kūrinius, kuriuos restauravo, instaliavo ir pateikė naujai. Autoriai teigia, kad kūrybos procesą jiems diktuoja daugiau pasąmonė. Anot pašnekovų, protas veikia tik iš pradžių, kol pora diskutuoja, svarsto projekto koncepciją, o vėliau įsijungia pasąmonės veiksmas.

„Mintis seka mintį, neforsuojant, tarsi savaime. Vidus išmeta pasąmoninį pliūpsnį, imi jį ir valdai profesionaliomis priemonėmis, kaip skulptorius lipdo skulptūrą“, - paaiškina Stanikai. Dailininkai pripažįsta, kad projektas paprastu pavadinimu „Jūros / Les mers“ yra labai sudėtingas ir kiekvienas jį gali interpretuoti ir priimti savaip. Stanikai kviečia žiūrovus ne tik įsigilinti į pasakojimo gelmes, atkreipti dėmesį į seką, kokia pateikti kūriniai ekspozicijoje, apšvietimą, nes tarpdisciplininio meno projekte viskas yra svarbu. Paklausti, ko palinkėtų klaipėdiečiams, kūrėjai atsako: „Laimės.“

Informacija. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose SETP STANIKAS (Lietuva / Prancūzija) paroda „Jūros / Les mers“ atidaroma birželio 18 d., penktadienį, 18 val. Renginyje dalyvaus menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Paroda veiks iki liepos 18 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį-sekmadienį 11-19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Gyvenimo patirčių koliažas

Ignas KAZAKEVIČIUS,
menotyrininkas

Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūryba Lietuvos kontekste yra fenomenali. Ji tiesiog yra, jos nereikia įrodinėti, jai nereikia koncepcijos, filosofinės atramos. Pats naratyvas yra kiekvieną dieną autorių rašoma daugiakanalė meno istorija. Tai primena reportažą apie gyvenimo prilyginimą kūrybai ir vice versa, kur žmogus niekada nesirenka kažko labai konkretaus, veikiau kalba apie mūsų intencijas iki pasirinkimo ir apie tai, kas atsitinka pasirinkus. Banali „tiesa“ lengvai tampa ekspresyviu buities reljefu, pilka politkorektiška egzistencija nuskenuojama ir virsta barokiškai glamūriniu, provokatyviu plakatu. S. ir P. Stanikų kuriamą meną iš kitų išskiria emocingas ir itin išraiškingas vizijos vizualizavimas, šamaniškas šiuolaikinės kultūros ritualas, aplinkos emocijų dauginimas. Autorių dueto kūryba - tai ribinės žmogaus būsenos, kurias padeda atskleisti puikus balansas tarp piešimo technikos virtuoziškumo, medijų miksavimo ir eklektiško turinio. Naujas SETP STANIKAS projektas „Jūros / Les mers“ teigia moralinių ir etinių ribų transgresiją (geologinė termino analogija - „jūros veržimasis į sausumą“). Šiuolaikinio meno lauke minėta sąvoka įvardija įvairius sociokultūrinius ribų peržengimo, sulaužymo bei įveikimo aspektus. Didelio formato nuotraukos, po 30 metų atrasta ir restauruota savo pačių tapyba, fotografijos ir piešiniai sukelia nerimo pojūtį, būdami labai atviri, kūriniai tarsi neleidžia pasirinkti. Tu priimi juos arba atmeti. Arba dalyvauji šamaniškame rituale kartu su autoriais, įbrendi į JŪRAS, arba sustoji savo suvokimo pakrantėje ir tik žiūri, matai vaizdus, bet į juos neįžengi. Autorių kūryba - viso gyvenimo patirčių filmo stop kadrai, išreikšti vis kita medija (skulptūra, keramika, tapyba, fotografija, piešiniu) ir skirtinga jos traktuote - tarsi kūrybinių etapų analizės koliažas. Todėl neieškokite estetinio tobulumo ar pasakojimo nuoseklumo. Koliažo negalima paaiškinti racionaliai - forma, koloritu ar kompozicija. S. ir P. Stanikų kūryba reikalauja pasąmoninio suvokimo, daug dėmesio skiriama fiziologiniams motyvams ir medžiagiškumui, per kuriuos išreiškiamas kūrinio vizualiosios estetikos ir informatyvumo santykis.