Švyturių magija užbūrė šimtus klaipėdiečių

Per keturis savaitgalius apie 3 val. trukusiuose edukaciniuose žygiuose dalyvavo beveik 350 uostamiesčio ir pajūrio gyventojų: nuo mamų su kelių mėnesių kūdikiais nešioklėse iki senjorų (vyriausiajam - 82 metai).

Ekskursantai turėjo išskirtinę galimybę patekti į uždarą, griežtai saugomą dabartinio, 1953 m. statyto Klaipėdos švyturio teritoriją, iš arti pamatyti šį 44 metrų aukščio bokštą. 

Antrojoje žygių dalyje - pažintis su XIX a. viduryje pradėtu statyti šiauriniu molu bei jo gale 1884 m. gruodžio 16 d. įžiebtu ikoniniu Baltuoju švyturiu.

Jūrinė kultūra

Pasakoti apie tai, ko nebėra. Parodyti tai, kas nebeišlikę. Su tokia užduotimi teko susidurti ekskursijų sumanytojui ir vedliui, Švyturių metų 2024 iniciatoriui Denisui Nikitenkai.

Šis kraštotyrininkas pasitelkė pačią įvairiausią metodinę, vizualinę medžiagą, kuri leido pakeliauti laiko mašina ir dabartinę aplinką išvysti visiškai kitomis akimis.

Specialiai ekskursijoms buvo parengta per 50 spalvotų iliustracijų, leidžiančių atskleisti švyturių temą įvairiausiais rakursais. 

Naudota rinktinė, unikali medžiaga iš įvairių Lietuvos muziejų fondų, archyvų, privačių kolekcijų. 

Nuo švyturių brėžinių, senovinių žemėlapių, litografijų, graviūrų, kuriose vaizduojamas absoliučiai kitaip, nei dabar atrodantis, mūsų pajūris, pamarys, iki įstabių nuotraukų, atvirukų, kitokių su Klaipėdos švyturiais susijusių artefaktų vaizdų.

„Prisipažinsiu: net nesapnavau, kad tokios specifinės ekskursijos, kai pasakojama apie jau išnykusius objektus, taps populiarumu niekuo nenusileidžiančios žygiams po stebuklingąją Kuršių neriją. Šimtai klaipėdiečių, net palangiškių, šilutiškių atvyko. 

Tai tik dar kartą įrodė, jog mūsų jūrinis paveldas, marinistinė kultūra, istorija itin domina šio regiono gyventojus. Apėmė pasididžiavimo jais jausmas. Jūrinė gentis“, - komentavo D. Nikitenka.

Anot jo, istorijos pažinimas yra viena esminių sąlygų išsiugdyti savyje tikrą patriotą.

„Savo miesto, krašto. Šalies. Mūsų švyturiai rodo kelią į jūrinės kultūros uostą, leidžia geriau suvokti Klaipėdos sielą, esmę, prigimtį, pažinti tikrus, bet pamirštus simbolius. Per ekskursijas pasakota ne tik apie švyturius: jie tapo savotiškais laidininkais, jungiančiais navigacinį objektą su priežastimis, kodėl jis buvo pastatytas. O čia atsiskleidžia didingos jūrinio miesto, pajūrio, pamario istorinės atodangos“, - teigė jis.

Sykiu diskutuota ir apie Klaipėdos identiteto problematiką, jos simbolius, kurie leistų identifikuoti mūsų uostamiestį iš pirmo žvilgsnio.

"Žmonės labai aiškiai pamatė ir suvokė, jog negali būti geresnio simbolio miestui-uostui kaip švyturys. Mes tokį turėjome, ir tai buvo prieš 140 metų įžiebtas Baltasis švyturys. 

Po Antrojo pasaulinio karo ištrintas iš kolektyvinės atminties, nusviestas į viešojo pažinimo patvorį, dingęs laiko verpetuose. Bet tai juk buvo mūsų uostamiesčio ikona! 

Dar daugiau: tarpukariu būtent šis švyturys pačios Lietuvos valstybės pasirinktas jūrinės šalies simboliu. Jie yra svarbūs, nes skleidžia žinią, leidžia tapatintis su tam tikra vietove, socialine ir kultūrine aplinka.

Džiugu, jog šimtams ekskursijose dalyvavusių klaipėdiečių visa ši informacija bus jau sava. Nebe naujiena. Ir jie skleis žinią toliau. 

Gal garsas pasieks ir Vilniaus valdžią, nes tik Vyriausybės lygiu įmanomas Baltojo švyturio atstatymas. Šiaurinis molas Klaipėdos miestui nepriklauso", - teigė autentišką Baltojo švyturio vietą prieš metus radęs D. Nikitenka.

Pasisėmė žinių

Patys ekskursijų dalyviai tikino, jog savo laisvalaikį praleisti pažindinantis su istoriniais Klaipėdos švyturiais nusprendė dėl pačios temos.

„Gyvename prie jūros, todėl man atrodo labai svarbu žinoti miesto istoriją, susijusią su laivyba. Esu plaukusi po uosto akvatoriją, iš tolo mačiusi Klaipėdos švyturį. 

Labai smalsu buvo išvysti jį “visu ūgiu", prieiti arti, nufotografuoti, prisiliesti. Teritorija - uždara, tad negalėjome nepasinaudoti proga. Be to, sužinojome neįtikėtinai daug informacijos ir apie švyturius, ir apie jūrines tradicijas.

Gal labiausiai nustebino, kad pirmasis mūrinis Klaipėdos švyturys buvo suprojektuotas nusižiūrėjus Aleksandrijos švyturio detales. Na, o Baltojo švyturio istorija apskritai pribloškė. Nieko panašaus neteko girdėti. Net gėda pasidarė: kiek mažai mes žinome. Koks galingas Klaipėdos simbolis buvo tas molo švyturiukas! Apie jį net informacinio stendo nėra. To visiškai nesuvokiu", - įspūdžiais dalijosi klaipėdietė Jurga.

Daliai pažintinių žygių dalyvių pasisekė savo rankose palaikyti bei apžiūrėti autentišką 1874 m. įžiebto bei 1944 m. gruodį susprogdinto Nidos švyturio Fresnelio lęšį.

„Šį krištolinį reliktą simboliškai Urbo kalno papėdėje radau per Nidos švyturio gimtadienį, spalio 20-ąją. 

Net neabejoju, kad panašūs Fresnelio lęšiai buvo sumontuoti ir kelias rekonstrukcijas išgyvenusiame 1796 m. statytame Mėmelio raudonajame švyturyje. Jo šviesos aparatas turėjo būti toks pat galingas, pirmosios kategorijos, kaip Nidoje“, - svarstė ekskursijų vadovas.

Idėjos sumanytojai už geranorišką bendradarbiavimą dėkingi AB „KN Energies“ ir Lietuvos transporto saugos administracijai.

Minėtos pažintinės ekskursijos yra viena iš Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamo projekto „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“ veiklų.

Apie mūsų krašto švyturius daugiau galima sužinoti portale www.ve.lt, specialioje rubrikoje „Mūsų švyturiai - jūrinės kultūros ambasadoriai“. 

Joje rasite aktualiausią informaciją apie renginius, nuolat pildomą įdomiausių švyturių istorijų (jų bus 44) albumą, įrašytas tinklalaides (jų bus 11), kurių metu kalbinami bei apie švyturius, jūrinę kultūrą savo mintis dėsto įvairiausi žinomi žmonės.

Jau paskelbtas ir moksleivių piešinių konkursas, kurio nugalėtojams bus dovanojama nemokama ekskursija su gidu po Kuršių neriją: Švyturių metus šiemet oficialiai yra paskelbusi ir Neringos savivaldybė, galinti pasigirti net 3 švyturiais. 

Į vieną iš jų - Nidos - konkurso laureatams bus suteikta proga patekti ir pasigrožėti kvapą gniaužiančia baltųjų kopų, pajūrio, pamario panorama.