E. Kazlauskienės žodžiais, ši profesinė stažuotė suteikė galimybę ne tik susipažinti su Norvegijos sostinės Oslo ir aplinkinių miestelių bibliotekų veikla, bet ir palyginti jų veiklą su Lietuvos bibliotekomis, padaryti išvadas, kur dar lietuviams reikėtų tobulėti, ką galėtume pritaikyti savo veiklose.
„Džiugino bendra dalyvių išvada, kad tarp Norvegijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklų, neišskiriant nė Kretingos, yra gerokai daugiau panašumų, negu skirtumų“, – tvirtino E. Kazlauskienė.
Pirmąją stažuotės dieną, pasakojo bibliotekininkė, lietuviai aplankė Oslo viešąją biblioteką (Deichman Bjorvika). Įspūdingame, ledkalnį primenančiame, 5 aukštų pastate aptarnaujami visų amžiaus grupių skaitytojai.
„Buvo miela matyti, kiek daug dėmesio skiriama kūdikių, mažų vaikų patogumui: atskirai išskirtos vežimėlių parkavimo zonos, patogūs vaikų priežiūros kambariai, daug aktyvaus laisvalaikio zonų.
Jaunimui skirtose erdvėse sukurta daug jaukių privačių mokymosi ar laisvalaikio, valgymo, bendravimo zonų. Suaugusiuosius į biblioteką traukia patogios privačios ir nemokamos darbo kabinos, jaukūs krėslai.
Kavinėje lankytojai valgo savo atsineštą maistą, dirba ir skaito.
Tame pačiame pastate įsikūrusios renginių ir kino teatro salės. Biblioteka turi savo firminių suvenyrų parduotuvę: joje galima įsigyti autorinių bibliotekos stalo žaidimų, dėlionių, užrašų knygelių, saldumynų, žvakių ir kitų malonių bei originalių smulkmenų“, – Norvegijos sostinės biblioteka žavėjosi E. Kazlauskienė.
Kitas susitikimas įvyko Oslo literatūros namuose: šios įstaigos vadovė Tone Jorpeland pristatė veiklas, administravimo subtilybes. Ši įstaiga nėra finansuojama iš šalies ar savivaldos biudžeto – pagrindinis pajamų šaltinis yra fondai, projektai, mokami renginiai, nuoma.
Literatūros namai rūpinasi naujų vietos ir užsienio autorių pristatymu visuomenei, inicijuoja užsienio šalių autorių kūrinių vertimus, rengia skaitymo populiarinimo renginius. Atskira veiklos sritis – darbas su vaikais. Pastate įrengta atskira erdvė darželius lankantiems vaikams, kurie, kartu su auklėtojomis, sistemingai lankosi Literatūros namuose bei klauso skaitymų.
Itin šiltas susitikimas įvyko su Norvegų lietuvių knygų klubo „Atviri skaitymai Osle“ organizatore June Adomaityte. Mergina į Norvegiją su šeima atsikraustė mokyklinio amžiaus ir neslėpė, kad pritapti svečioje šalyje nėra labai lengva. Nors studijas baigė Osle ir šiuo metu dirba viename iš Oslo universitetų, lietuvių kalba ir skaitymas jai išliko labai svarbūs.
Antrąją stažuotės dieną dalyviai vyko į Lillestrom biblioteką ir į vieną jos filialų – Strommen. Lillestrom biblioteka – naujai pastatyta, todėl joje nėra daug knygų, pagrindinė veikla: renginiai, mokymai, susitikimai. „Šioje bibliotekoje daug dėmesio skiriama darbui su imigrantais.
Bibliotekos atstovė atviravo, kad dažnu atveju vien biblioteka lieka atvira imigrantų problemoms, nes kitos įstaigos aptarnauja nuotoliniu būdu, teikiant elektroninius prašymus ir kitus dokumentus, o tai dažnam imigrantui yra per sunki užduotis. Todėl sprendimų ir pagalbos jie ieško bibliotekose“, – tvirtino E. Kazlauskienė.
Strommen filiale sukauptas didesnis dokumentų fondas. Rajone, kuriame įsikūrusi ši biblioteka, gyvena itin daug nepasiturinčių imigrantų, todėl labai populiari bibliotekos paslauga – mokymosi erdvių suteikimas. Abiejose bibliotekose intensyviai reklamuojama nacionalinė vasaros skaitymų programa vaikams.
„Programa paremta žaidybiniu pagrindu – renkant prizus: kuo daugiau perskaitoma knygų, tuo daugiau prizų laimima“, – akcentavo kretingiškė. Lillestrom bibliotekoje ir jos filialuose vykdoma darbuotojų darbo vietų rotacija: pusę darbo dienos dirbama vienoje vietoje, kitą pusę – kitoje. Toks modelis būdingas daugelyje Norvegijos bibliotekų.
Didingą, klasika alsuojančią Nacionalinę biblioteką stažuotės dalyviai aplankė trečiąją vizito dieną. Įspūdingos skaityklos, senoviniai katalogai, sienų freskos bei modernus knygos muziejus, su savo mistišku apšvietimu ir vertingais eksponatais, nepaliko abejingais visų šios stažuotės dalyvių.
Itin dalykiškas, informatyvus susitikimas įvyko Kongsberg bibliotekoje su jos vadove Oda Cornelia Knudsen. Įdomu tai, kad tame pačiame pastate savo veiklą vykdo universitetas ir jo biblioteka. Analogiška situacija Drammen bibliotekoje, kurią lietuviai aplankė paskutiniąją vizito dieną.
Bibliotekos atstovas Jorgen Hovde pristatė pagrindinius praėjusių metų vykdytus projektus, Drammeno literatūros festivalį, Vindtorno poezijos taurės renginį ir kt. Stažuotės dalyviai vyko į Drammen bibliotekos Vaikų ir šeimų padalinį, kuriame pasitiko linksmas vaikų šurmulys.
„Šis padalinys yra gyvenamajame rajone, tad itin mėgstamas vaikų, kurie po pamokų laukia iš darbo grįžtančių tėvų.
Bibliotekoje dirbantis darbuotojas rūpinasi ne tik jų saugumu, bet ir jų turiningu laisvalaikiu, padeda ruošti namų darbus.
Jaunimo erdvėje gausu kompiuterinių žaidimų ir, pasak darbuotojo, tai svarbu siekiant išvengti atskirties ir patyčių tarp turtingų ir neturtingų šeimų jaunuolių: biblioteka užtikrina galimybę mažiau pasiturintiems jaunuoliams išmokti žaisti naujausia įranga, kad jie būtų lygiaverčiai su tokią pat žaidimų įrangą namuose turinčiais jaunuoliais“, – pasakojo E. Kazlauskienė.
Ketvirtąją stažuotės dieną buvo pristatytas Oslo bibliotekų įstatymas, strateginiai dokumentai, savivaldybių vaidmuo įstaigų darbe.
Dėmesys atkreiptas į tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą Kongsberg mieste: įstaigos skatinamos dalintis veiklomis, erdvėmis, idėjomis, pagal prioritetus jas finansuoti.
Minėta biblioteka glaudžiai bendradarbiauja ne tik su švietimo įstaigomis, bet ir socialinėmis, migracijos klausimus nagrinėjančiomis institucijomis.
Didžioji dalis bibliotekų Norvegijoje dirba „Self Service“ principu, t. y. naudotis bibliotekų paslaugomis savarankiškai vartotojai gali nuo 7.00 val. iki 23.00 val., o kai kur ir ilgiau, nors bibliotekos kolektyvas dirba nuo 9.00 val. iki 17.00 val. Toks darbo metodas turi savų iššūkių: pasitaiko įrangos sugadinimų, vagysčių, tačiau sąmoningiems vartotojams tai yra didelis patogumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą