Tarp pasyvumo ir aktyvumo. Akmenukus bemėtant

Pirminė parodos idėja, pasak jos autorių, buvo noras kalbėti apie „nieko neveikimą”: laiką eikvojantį, bet formaliai rezultatų neduodantį veiksmą. Kilo noras išsiaiškinti, ar dėl to jaučiamės nestabiliai, ar tokios būsenos bijomasi. 

Tačiau, tam tarsi oponuojantis veiksmas – įvairiausių veiklų, informacijos gausa – taip pat kelia nerimą, ir verčia mus nuovargio visuomene. Paroda veiks iki kovo 2 dienos.

Bijome to, kas neaišku, nepažįstama, kas yra tuščia. Jaučiamės nepatogiai, kai pritrūkstame žodžių. Jaučiamės negerai, kai gaištame laiką, o vis tiek nespėjame. 

Informacijos, norų, pozityvumo perteklius skatina pasyvumą ta prasme, kad žmogus priverstas paklusti nustatytai tvarkai, suponuotai „pasiekimų visuomenės” : kiekvienas sąmoningas veiksmas primena švento Vitto šokį – judesius, atliekamus tarsi prieš savo valią, sekinančius kūną ir sielą.

Nuovargis šiandien mus apjungia. Byung Chul Han, Vokietijoje gyvenantis korėjiečių kilmės filosofas, savo knygoje „Nuovargio visuomenė” priešpastato „aš pavargau” kitam išsireiškimui – „mes pavargome”. 

Nuovargis, kurį pripažįstame ir galime pasidalinti su kitais, atneša ir džiaugsmą, kad galime suvokti savo būseną, suprasti, kad kiti, galbūt, jaučiasi panašiai.

Akmenukų  mėtymas į jūrą ar jų rinkimas be jokio tikslo yra žaidimas, leidžiantis pamiršti savo pasyvumą, savo tuštumą. Tokia tarsi tarpinė būsena tarp kaltės jausmo dėl nieko neveikimo ir paprasto veiksmo džiaugsmo.

Parodoje dalyvauja: Andrius Leonas Bursovas, Emilija Čepulė, Jogintas Čepulis, Matas Gaučas, Kotryna Navickaitė,  Pavel Pavel, Angelė Šyvokaitė, Aurelija Zaburaitė ir Nestor Tyryškin, kuris yra ir šios parodos kuratorius.