Vydūno gimtinėje Jonaičiuose (Šilutės raj.) atidengtas paminklinis akmuo – Tautos vienybei šviesoje
Kažkada Vydūnas yra pasakęs: „Norėčiau savo gyvenimą baigdamas išlikti tautoje aiškia žmoniškumo apraiška bei kitus tam skatinti.
Dargi norėčiau tautai suteikti tokį kūrinį, kurio šviesa niekaip negalėtų būti niaukiama. Kiek atskiras vienas tautos sūnus ar dukra šviesėja, grožėja ir taurėja, tiek jie šviesina, grožina ir taurina visą tautą“.
Mažosios Lietuvos iškilaus mąstytojo, šviesuolio, didžio humanisto kūryba besidomintys tautiečiai, kasmet prisimindami ir pagerbdami Vydūną, nuoširdžiai bando sugrįžti prie jo raštų išminties, neblėstančios šviesos lobyno, ir perduoti tai ateinančioms kartoms, tačiau... Sizifo tai darbas, pasakytų blaiviai mąstantis skeptikas, aiškiai suvokiantis, kur link ritasi 21-ojo amžiaus globalus pasaulis, valdymo ar veikiau užvaldymo lygmenyje apimtas destruktyvios, konfrontacinės politikos demoniško gaivalo, temdančio vydūniškosios išminties šviesą ir beatodairiškai, strimgalviais stumiančio žmoniją į pražūtį, branduolinę Apokalipsę, trečiąjį pasaulinį karą.
Ne Dievo, o demonų valdymas visur stebimas
Skaudžiai išgyvenęs panašias tendencijas 20-ojo amžiaus pirmoje pusėje, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, sulaukęs garbaus amžiaus Vydūnas 1948 m. Detmolde išleistoje knygoje „Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas (Kada karų nebebus)“, mąstydamas apie tamsiųjų demoniškų galių įrankiais tapusius, tariamai „esmiškus ar net dieviškus žmones“, kurie tam tikrais istoriniais laikotarpiais įgiję neribotą valdžią, nesunkiai pavergia ištisas tautas ir valstybes, pastebi:
„Tikintys žmonės dažnai meldžiasi, kad Dievo valdžia pasidarytų ryški ant žemės. Sako šventoje maldoje: „Teateinie Tavo karalystė“. O vis dar atrodo, kad neišklausoma ta malda.
Ne Dievo, o demonų valdymas visur stebimas. Vis atsiranda žmonių, kurie iškyla netgi iš liaudies, iš minios, ir įgyja didžią galią, pavergia kitus žmones, sukelia karus ir vykdo baisiausias žudynes, kad išnyksta milijonų žmonių gyvybė.
O tokie žmonės visai nevertai skelbiami didžiais žmonėmis, tarsi būtų tikriausi žmoniški dydžiai, esmiški ar net dieviški žmonės.
O jie tėra tiktai tamsiųjų kūrybos galių, būtent demonų įrankiai, kuriems jie su savo jau kiek atskleistu žmoniškumu yra atsidavę.
Atsitiko tai dažnai per tūkstantmečius žmonijos gyvenime. Vis žmonės nenumanė, kam žmogus yra pašauktas. Užuot taurėję, jie savo žmoniškume menkėja, esmiškam žmogui leidžia smegti. Visaip jį savo gyvenime lyg neigia. Netgi tie tai kartais jau daro, kurie kartoja žodį: „Būkite tobuli, kaip dangiškasis jūsų Tėvas tobulas yra.“ (Mato Ev. 5, 48).
(Vydūnas. Tauresnio žmoniškumo užtekėjimas (Kada karų nebebus). Detmold. 1948 m.)
Kaip šios Vydūno mintys yra aktualios šiandien, aukštesnio sąmoningumo mąstantiems žmonėms neverta net aiškinti, tačiau daugumai žmonių tokie dalykai mažai terūpi, deja.
Nuolankiai paklūstantys viešajai opinijai, lėkštoms pramogoms, kūniškumui ir besaikiam vartojimui, išties nežinantys tikrųjų priežasčių, kas ir kodėl vyksta realiame pasaulyje, nutolę nuo tiesos, jie ir toliau slysta paviršiumi, kariauja „savo karus“.
Matyt, jiems neduota suprasti, ant kokio pavojingo slenksčio šiandien balansuoja ne tik Baltijos šalys, Europa, bet ir visas globalus pasaulis, visa žmonija.
-----------------------------------------------------------------------------
2026 m. birželio 27-oji.
„Spindulys esmi begalinės šviesos“ – šiais Vydūno žodžiais šiandien prasidėjo prasminga kelionė per Mažosios Lietuvos istoriją ir vertybes. KU kultūros renginių ciklas „Vydūnas – tautai ir valstybei“ subūrė žmones, kuriems svarbi mūsų tautos atmintis, kultūra ir dvasinis paveldas.
Pirmoji dienos dalis vyko Bitėnuose – aplankėme amžinojo poilsio vietą, kur ilsisi Vydūnas, o vėliau susitikome Martyno Jankaus muziejuje.
Tai vieta, kur istorija kalba ne tik eksponatais, bet ir ypatinga dvasia. Vėliau vykome į Jonaičius, Šilutės rajone, kur iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo Vilhelmui Storostui-Vydūnui.
Tai dar vienas prasmingas ženklas, primenantis žmogų, kurio idėjos apie tautiškumą, dvasingumą ir atsakomybę šiandien skamba ne mažiau aktualiai nei prieš šimtmetį.
Nuoširdžiai dėkoju organizatoriams, dalyviams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios gražios iniciatyvos.
Pagėgių savivaldybės meras Vaidas BENDARAVIČIUS
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje vyksiančios mokslinės-praktinės konferencijos „Spindulys esmi begalinės šviesos“ dalyviai Bitėnų kapinėse pagerbė Vydūno kapą.
Klaipėdos uostas / Port of Klaipeda
Valstybę stiprina žmonės, kuriantys ir įgyvendinantys drąsias, laikmetį lenkiančias idėjas. Vienas tokių buvo Vydūnas – filosofas, rašytojas ir švietėjas.
Klaipėdos uosto direkcija palaiko Vydūno atminimo įamžinimo jo gimtinėje iniciatyvą. Šiomis dienomis Jonaičiuose atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, Martyno Jankaus muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta Vydūno idėjoms ir palikimui.
Ši iniciatyva – dalis jau 29-ąjį kartą Klaipėdos universiteto kartu su partneriais rengiamo kultūros renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ dalių.
Šiemet renginys iš universiteto persikėlė į Mažosios Lietuvos vietoves, o organizatoriai tikisi, kad ši tradicija bus tęsiama ir ateityje, pasitinkant 2028-uosius – Vydūno 160-ąsias gimimo metines.
#portofklaipeda #Vydūnas Klaipėdos universitetas
---------------------------------------------------------------------------
Sveikindamas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje vykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Spindulys esmi begalinės šviesos“ dalyvius ir renginio svečius KU rektorius prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS pabrėžė, kad renginys tapo Klaipėdos universiteto, Vydūno draugijos, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių, mecenatų bei partnerių bendradarbiavimo pavyzdžiu ir vylėsi, jog ši puiki iniciatyva taps gražia tradicija.
„Šiemet pirmą kartą kultūros renginių ciklas iškeliavo už KU ribų – į Vydūno kraštą, Bitėnus ir Jonaičius.
Tikiu, kad ši prasminga tradicija tęsis ir ateityje. Kartu su partneriais ir mecenatais siekiame ne tik puoselėti Vydūno atminimą, bet ir telkti bendruomenę, skleisti Mažosios Lietuvos šviesuolio idėjas. Artėjame prie 2028-ųjų – Vydūno 160-čio jubiliejinių metų. Norėtume, kad jie taptų ne vien tik paminėjimu, bet ir gera proga iš naujo atrasti šios iškilios asmenybės idėjas, kurios šiandien ne mažiau svarbios nei prieš šimtmetį“, – sakė KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.
Konferencijoje „Spindulys esmi begalinės šviesos“ kalbėjusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, Vydūno draugijos pirmininkė prof. dr. Aušra MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ akcentavo - Vydūno idėjos nesensta: „Šiandien ypatingai aktualu kalbėti apie Vydūną, nes jis pagrindine visus žmones vienijančia vertybe laikė žmoniškumą. Jeigu susimąstysime apie žmoniškumą savo ir mus supančioje aplinkoje, pasaulį tikrai padarysime geresnį ir žmoniškesnį“, – teigė prof. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.
Paminklinio akmens Jonaičiuose autorius, skulptorius Gintautas JONKUS pasakojo, kad perteikti Vydūno dvasią buvo nelengvas iššūkis, tačiau toks darbas – didelė garbė jam, kaip kūrėjui.
„Svarbiausia buvo rasti tokią meninę formą, kuri perteiktų Vydūno dvasią. Norėjosi, kad simboliai būtų daugiaprasmiai, kad kiekvienas juose galėtų atrasti savo prasmę“, – atidengiant paminklinį akmenį sakė skulptorius G. Jonkus.
Vydūno atminimo įamžinimą jo gimtinėje Jonaičiuose palaikė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios generalinis direktorius Algis LATAKAS dalyvavo paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje.
Čia taip pat buvo ir paminklinio akmens Vydūnui mecenatas Rimantas CIBAUSKAS, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas LAURINAITIS, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas BENDARAVIČIUS, Seimo narys Valdas RAKUTIS, KU rektorius prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS, KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas PETRAUSKAS, Vydūno draugijos garbės narys Dainius KEPENIS, Klaipėdos universiteto bendruomenės nariai, Vydūno draugijos nariai ir gausus būrys svečių.
Paminklinį akmenį pašventino KU kapelionas kun. dr. Andrius VAITKEVIČIUS ir Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus ŠEMEKLIS.
Birželio 27 d. kultūros renginį lydėjo Vydūno kūryba. Mokslinėje konferencijoje Martyno Jankaus muziejuje, prie filosofo kapo Bitėnuose bei atidengiant paminklinį akmenį Jonaičiuose buvo skaitomi Vydūno tekstai, skambėjo Mažosios Lietuvos dainos, kurias atliko KU vokalinis ansamblis „Jūros ainės“ (vadovė Virginija Manšienė). Renginio programą papuošė KU gitaros studijos ansamblis „Marinis“ atliekami kūriniai (vadovė Nina Norgelė-Dzimidienė).
--------------------------------------------------------------------------------
KU kultūros renginių ciklo „Vydūnas-Tautai ir valstybei" 29-asis renginys „Spindulys esmi begalinės šviesos" - mokslinė-praktinė konferencija Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje - skiriama paminklinio akmens atidengimui Vydūno gimtinėje Jonaičiuose.
Teisininkė Raimonda ŠIDEIKIENĖ
Šiandien patyriau ypatingą dieną. Pirmą kartą kartu su šeima apsilankėme Bitėnuose – vietoje, kur amžinojo poilsio atgulė Vilhelmas Storostas-Vydūnas. Aplankėme jo kapą ir tik įžengusi į jaukias, mažas kapinaites, pajutau šios vietos rimtį ir dvasingumą.
Vėliau, Martyno Jankaus muziejuje, dalyvavau Klaipėdos universiteto renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ konferencijoje „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Dieną vainikavo paminklinio akmens atidengimas Jonaičiuose - Vydūno gimtinėje.
Tai buvo ne tik kelionė po Mažosios Lietuvos istorines vietas, bet ir prasmingas susitikimas su Vydūno idėjomis, kurios ir šiandien kviečia žmogų ieškoti šviesos savyje bei puoselėti tautos dvasinę kultūrą.
Nors buvo nepaprastai saulėta ir karšta diena, tačiau dar labiau šildė žmonių bendrystė ir ypatinga atmosfera. Bitėnuose ir Jonaičiuose buvo juntama ne tik istorijos dvasia, bet ir gyvas Vydūno idėjų alsavimas.
Klausantis pranešimų, lankant jo amžinojo poilsio vietą ir gimtinę, ne kartą pagalvojau, kaip norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių atrastų Vydūną.
Jo mintys šiandien skamba ne mažiau aktualiai nei prieš šimtmetį. Jis mokė siekti darnos – su savimi, su kitais žmonėmis ir su gamta. Ragino rūpintis ne tik savo dvasia, bet ir kūnu, sveikata, sąmoningu gyvenimo būdu. Meilę Tėvynei jis suprato ne vien kaip gražų jausmą ar žodžius, bet kaip kasdienius darbus, atsakomybę už savo tautą, kultūrą ir žmones.
Grįžau namo ne tik su gražiais įspūdžiais, bet ir su viltimi, kad Vydūno šviesa pasieks vis daugiau žmonių. Jo palikimas gali būti kelrodžiu ir šiandien – mokydamas mus gyventi prasmingiau, sveikiau, darniau ir su didesne meile žmogui bei Lietuvai.
„Spindulys esmi begalinės šviesos"
-----------------------------------------------------------------
Virginija KOCHANSKYTĖ jaučiasi dėkingas (-a) su Arūnas Sakalauskas.
,,SPINDULYS ESMI BEGALINĖS ŠVIESOS". Padėkos Vydūnui šviesos nutvieksta diena. Vydūno kapo pagerbimas Bitėnų kapinėse, konferencija Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose, paminklinio akmens pašventinimas Vilhelmo Storosto - Vydūno gimtinėje Jonaičiuose! Didi pagarba ir padėka organizatoriams, rėmėjams, įgyvendintojams!
----------------------------------------------------------------------
Vydūno draugijos garbės narys Dainius KEPENIS:
„Jonaičiuose atidengtas paminklinis akmuo Vilhelmui Storostai Vydūnui. Visą dieną nuo pat ryto Vydūno gerbėjai dalyvavo renginiuose Bitėnuose, Jurbarko ir Šilutės rajonuose. Turime būti dėkingi mecenatui Rimantui Cibauskui, Klaipėdos universitetui ir Jonaičių bendruomenei - visiems prisidėjusiems prie šios nuostabios dovanos mūsų tautos Genijui.“
Vydūnas. Susivokimo malda.
Spindulys esmi tos begalinės Šviesos, kurioje gyvenu. Joje yra mano esmė! Amžinas esu keleivis, kuris nenuilstamai keliauja ir ant laiko kalvų statosi šventnamį pasišvęsti Aukščiausiajam.
Amžiai nesustabdys mano žengimo į bekraštes būties erdves, nes aš esu be pradžios, kaip amžiai patys, ir valanda, kuri galėtų man galą apsakyti, niekad neateis.
Tiktai mano kūną karts nuo karto pasiglemžia mirtis, bet manęs nepaliečia nykstančių laikų srovės.
Aš geriu iš amžino jaunumo šaltinio. Nepajudinamas yra mano pasiryžimas. Savo drąsos, tvirtumo ir ryžto galia aš keliauju į amžių slėpinį ir ieškau susivokimo Aukščiausioje gyvybėje, iš kurios amžinai spindi Galia, Išmintis ir Meilė."
------------------------------------------------------------------------------
Fotoreportažą parengė KU kultūros renginių „Vydūnas-Tautai ir valstybei" moderatorius-režisierius Juozas Ivanauskas.
Nuotraukos - Algirdo Darongausko ir Juozo Ivanausko.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą