Tradiciniai apdovanojimai „Padėkos kaukėmis“ vyko netradicinėje aplinkoje

Padėka už nuopelnus

Už nuopelnus teatro menui „Padėkos kauke“ apdovanotas ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Stanislovas Rezgevičius.

Muzikinį kelią pradėjęs S. Šimkaus konservatorijoje kaip trombonininkas, vėliau baigęs orkestrinio dirigavimo specialybę Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre S. Rezgevičius dainavo nuo pat jo įsikūrimo 1987 m.

S. Rezgevičius teatre sukūrė dešimtis vaidmenų, ryškiausi - Kagleris (J. Strausso „Vienos kraujas“, 2008), Robinsas (pagal G. Gershwino „Porgis ir Besė“, 2008), Klebonas (G. Kuprevičiaus „Veronika“, 2009), Tėtė Karlas (J. Gaižausko „Buratinas“, 2009), kino operatorius (R. Paulo „Sesuo Kerė“, 2009). Už grafo Vilhelmo vaidmenį I. Kalmano operetėje „Čardašo karalienė“ pristatytas apdovanojimui, nominacija - „Geriausias solistas“.

Prieš 4 metus solistas atsisveikino su Klaipėdos muzikiniu teatru, tad įvertinimas „Padėkos kauke“ dabar jam buvo labai netikėtas.

Už nuopelnus teatro menui „Padėkos kauke“ apdovanotas ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Stanislovas Rezgevičius.

"30 metų repeticijos, spektakliai, gastrolės, pašėlęs gyvenimo tempas. Tačiau, jei buvo pradžia, būtinai ateina ir pabaiga. Toks jau yra Visatos dėsnis.

Viskas nuėjo, nuskrido praeitin, užmarštin, tiesa, kartais grįžta sapnuose. Ir staiga bac... staigmena.

Nelauktas, netikėtas mano triūso įvertinimas - „Padėkos kaukė“. Parėjo geras jausmas, emocijos žaibais po ląsteles skraidė, net ašarėlė ištryško.

Labai ačiū visam teatro kolektyvui. Visi be išimties jo nariai verti tokio pat apdovanojimo. Komisijai, pasirinkusiai „Mažąjį peliuką“, ir visiems draugams, pasveikinusiems mane, nuoširdus AČIŪ", - dėkojo S. Rezgevičius.

Klaipėdos dramos teatro kolektyvas šiemet pelnė dvi „Padėkos kaukes“: už „Metų spektaklį“ - Agatos Dudos-Gracz „Meilė“ ir „Metų kūrybinė grupė“ - spektaklio „Robotų pasakos“ (rež. K. Dworakowski) kūrybinė komanda.

Metų režisierius - G. Varnas

Kita „Padėkos kaukė“ paskirta „Metų režisieriaus“ nominacijoje. Ja apdovanotas režisierius Gintaras Varnas už Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

G. Varnas, režisavęs apie pusšimtį dramos spektaklių ir operų Lietuvoje ir svetur, už savo įvairiažanrę kūrybą ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi, „Fortūnos“, Kristoforo statulėlėmis, Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Režisierius Gintaras Varnas akcentavo, kad kuriant operą „Lokys“, dedikuotą kompozitoriaus B. Kutavičiaus 90-mečiui, jam buvo įdomu pažvelgti į šį kūrinį kaip į tamsią pasaką.

„Jos siužetas artimas XX a. pradžios nebyliajame kine madingai vampyrų, siaubo filmų personažų temai. Operoje pasakojamą istoriją galima suprasti kaip žiaurų siaubo filmo siužetą arba kaip metaforą. Centrine siužeto ašimi čia tampa tamsioji žmogaus prigimties pusė, jo dvilypumas - žmogus-žvėris, o esminiu klausimu - kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi“, - sakė G. Varnas.

Atskleidžiant šią viziją scenoje režisieriui talkino pripažintų Lietuvos menininkų komanda: scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas.

Pastatymo muzikiniu vadovu tapo taip pat ir pirmajam „Lokio“ pastatymui LNOBT scenoje dirigavęs Martynas Staškus.

„Padėkos kaukė” - juvelyrikos meno miniatiūra iš sidabro, papuošta auksu ir brangakmeniais - ypatingas apdovanojimas, teikiamas už Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimus bei reikšmingiausius metų darbus, ryškiausius teatrinio gyvenimo įvykius. Dainiaus Kažukausko nuotr.

Įvertino L. Zubės talentą

Šiais metais „Padėkos kaukė“ skirta ir už „Metų vaidmenį“. Ja apdovanotas lėlių teatro kūrėjas Linas Zubė už vaidmenį spektaklyje „Šišion“.

Poetiškas Lino Zubės lėlių spektaklis „Šišion“ pasakoja vienos vietinių Klaipėdos krašto gyventojų šeimos, išlikusios po karo, gyvenusios „brandaus socializmo“ laikotarpiu ir Nepriklausomybės pradžioje, šiurpius likimus.

L. Zubė kuria subtilias lėlių skulptūras ir kaukes, taip pat scenoje atgaivina buities reliktus: vaikystės draugo Dietricho apleistame name rastą kėdę ir esminiu scenografijos elementu tampančias duris iš 19 amžiaus pradžioje statytos mokyklos.

Scenoje jos ne tik virsta stalu, krūmais, mašinos kapotu, Zubė jomis griežia kaip instrumentu, sukurdamas tai, ką filosofas Liutauras Degėsys pavadino „performansu, spektakliu, fejerija, misterija ir aukojimu“.

Atsiimdamas „Padėkos kaukę”, L. Zubė mero Vytauto Grubliausko prašė perduoti žinią būsimam merui apie paveldo Klaipėdos krašte išsaugojimą ir ragino stengtis mieste atverti kuo daugiau senosios Klaipėdos ženklų. Dainiaus Kažukausko nuotr.

Dvi „Padėkos kaukės“ - Klaipėdos dramos teatro kūrėjams

Išskirtinio dėmesio apdovanojimų „Padėkos kaukėmis“ ceremonijoje sulaukė ir du Klaipėdos dramos spektakliai. A. Dudos-Gracz režisuotas spektaklis „Meilė“ apie mirties bedugnę peržengiančią viltį apdovanotas „Padėkos kauke“ „Metų spektaklio“ nominacijoje.

Dar viena „Padėkos kaukė“ atiteko poetiško ir futuristinio S. Lemo kūrybos įkvėpto spektaklio „Robotų pasakos“ (rež. K. Dworakowski) kūrybinei grupei.

Šį kritikų puikiai įvertintą spektaklį režisierius kūrė galvodamas apie paprastai teatro kūrėjų dėmesio mažiau sulaukiančią paauglių ir jaunimo auditoriją.

„Mums brangūs visi mūsų teatre kuriami spektakliai. Į juos telpa ne tik stulbinamos režisierių vizijos, bet ir didžiulis mūsų aktorių talentas joms suteikiant gyvybę bei sunkus ir kupinas atsidavimo daugybės už apšviestos scenos ribų liekančių žmonių darbas. Šiais metais gautos “Padėkos kaukės„ tik pabrėžia kolektyvinį teatro meno pradą“, - džiaugėsi apdovanojimais Klaipėdos dramos teatro atstovai.

„Padėkos kaukė“

„Padėkos kaukė“ - juvelyrikos meno miniatiūra iš sidabro, papuošta auksu ir brangakmeniais - ypatingas apdovanojimas, teikiamas už Klaipėdoje kuriančių teatralų pasiekimus bei reikšmingiausius metų darbus, ryškiausius teatrinio gyvenimo įvykius.

Pretendentus šiam apdovanojimui kasmet siūlo miesto kultūros institucijos, kūrybinės sąjungos, nevyriausybinės organizacijos ir pavieniai asmenys.

Šiemet Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyrius sulaukė 16 pasiūlymų.

Galutinį sprendimą dėl nominacijų, nominantų ir apdovanojimų priima vertinimo komisija.

Šiais metais Klaipėdos scenos meno darbus vertino teatrologės dr. Jūratė Grigaitienė ir Rita Bočiulytė, menotyrininkė Goda Giedraitytė, režisierius Ramūnas Kaubrys (komisijos pirmininkas) ir Romandas Žiubrys, choreografas Arūnas Peštenis ir muzikologė Laima Sugintienė.